„Kauno energija” žada trečdaliu sumažinti šilumos kainą

Šilumą kauniečiams teikiančios įmonės „Kauno energija“ vadovai žada, kad po dvejų metų šildymo kaina Kauno gyventojams turėtų sumažėti trečdaliu. Tiesa, norint pasiekti šį rodiklį reikia nemažų investicijų – skaičiuojama, kad į biokuro elektrinių statybą ir senųjų modernizavimą reikia investuoti apie 170 mln. Lt.

„Kauno energijos” vadovai lūžio tašku vadina pasiektą sutarimą su Valstybine kainų ir energetikos komisija dėl iš nepriklausomų tiekėjų perkamos šilumos kainos nustatymo.

„Valstybinės kainų ir energetikos komisijos prašėme pakoreguoti šilumos kainą iš nepriklausomų tiekėjų. Nuo gruodžio mėnesio derinomės poziciją ir buvo priimtas sprendimas, kad kainą lems ne nepriklausomų gamintojų kaina, o „Kauno energijos“ pagaminamos energijos savikaina. Tai reiškia, kad nepriklausomi gamintojai turi tilpti po šia kartele. Mes siekiame, kad kaina būtų kuo mažesnė“, - teigė Valdas Lukoševičius, „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas.

Skaičiuojama, kad nuo 2000 metų kaina padidėjo beveik 3 kartus. Kainos mažėjimas pastebimas tik pastaruoju metu – per pastaruosius keturis mėnesius šilumos kaina Kaune sumažėjo 10,4 proc.

„Kuro kainos per šį laikotarpį padidėjo beveik penkis kartus. Tai ir lėmė kainų didėjimą. Tuo tarpu žmonių pajamos taip neaugo ir tai sukėlė socialinį efektą. Šilumos kainos beveik pasiekė Skandinavijos lygį, tuo tarpu atlyginimai Lietuvoje kur kas mažesni“, - sako „Kauno energija” generalinis direktorius Rimantas Bakas.

R. Bako teigimu, pasenę vamzdynai lemia didelius šilumos nuostolius, kurie Kaune yra didesni nei Lietuvos vidurkis.

„Nuostolių piniginė vertė yra labai didelė, per metus mes prarandame 50 mln. Lt. Keisti vamzdynus kainuotų daug milijonų. Mes planuojame atpiginti pačią šilumą ir taip sumažinti kainą galutiniam vartotojui. Mes stengiamės įgyvendinti tas investicijas, kurias galima įvykdyti greitai ir tai duotų ekonominę naudą“, - sako V. Lukoševičius.

Teigiama, kad akivaizdžius kainų skirtumus kauniečiai sąskaitose išvys jau po poros metų.

„Po poros metų pokyčiai sąskaitose pasimatys akivaizdžiai. Įgyvendinus tris etapus bus pasiektas 6-8 centų sumažėjimas. Tai yra trečdaliu mažesnės sąskaitos. Tam reikia apie 40 mln. Lt investicijų. Didesnių elektrinių statyboms reiktų jau didesnių investicijų – apie 130 mln. Lt”, - teigė V. Lukoševičius.

Skaičiuojama, kad didžiausių investicijų pareikalaus elektrinės Petrašiūnuose statybos – tam reikia apie 100 mln. Lt.

„Kauno energija” planuoja pasiskolinti apie 50 mln. Lt. Likusias lėšas planuojama gauti iš valstybės, ES ir privačių investuotojų.