Pernai Kauno termofikacijos elektrinės akcijas iš Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ nusipirkusios bendrovės „Clement Power Venture“ vadovai teigia per metus sutaupę 30 mln. litų. Esą krentant dujų kainoms, gavus nuolaidų iš „Gazprom“ ir sumažinus darbuotojų skaičių, kilovatvalandė kauniečiams pigo 3 centais. Šilumą dar labiau esą atpigintų ir parengti du, beveik 350 mln. arba pusės milijardo litų vertės projektai.
„Vienas projektas yra esamo energetinio garo katilo konversija į biokurą, pritaikant jį šiaudų deginimui. O antras – visiškai naujo kogeneracinio bloko statyba“, – detalizuoja Kauno termofikacijos elektrinės generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.
Pasak elektrinės vadovų, vieną iš projektų jie jau būtų įgyvendinę prieš kelerius metus, tačiau juos stabdo neaiškus paramos skyrimas, o be Europos Sąjungos pinigų gaminti šilumos iš biokuro elektrinė esą negalės. Paramos skyrimas turėtų būti tikslesnis Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.
Prieš kelias savaites Ministras Pirmininkas paramą žadėjo kitam projektui – biokurui pritaikytai Petrašiūnų elektrinei, jei investicija šilumą kauniečiams atpigintų ketvirtadaliu. Kauno termofikacijos elektrinės vadovai žada, kad įgyvendinus vieną iš jų projektų, šiluma pigtų dar daugiau – maždaug 40 proc.
„Mes neabejojame, kad Kauno termofikacijos elektrinė šiandien yra pati tinkamiausia vieta gaminti šilumą Kauno miestui. Ne veltui prieš 25-erius metus buvo uždaryta Petrašiūnų elektrinė ir gamyba perkelta į naują vietą – būtent čia“, – pastebi Kauno termofikacijos elektrinės valdybos pirmininkas Rimandas Stonys.
Kauno termofikacijos elektrinės vadovų skaičiavimu, jei jie šilumą miestui gamintų iš biokuro, o ne iš dujų, kaip dabar, kauniečiai sutaupytų maždaug 100 mln. litų kasmet.
Šiuo metu miestas iš elektrinės perka apie 80 proc. šilumos.
