Šiuo metu Kaunui šilumą tiekia Kauno termofikacinė elektrinė, kuri priklauso Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom”.
Pasak „Lietuvos energijos”, Siekdama energijos gamyboje vis daugiau naudoti atsinaujinančius energetinius išteklius (AEI), vietoj nuolat brangstančių importuojamų dujų, bei prisidėti prie naujų technologijų plėtros Lietuvoje, „Lietuvos energija“ kartu su „Kauno energija“ jau šiemet planavo pradėti plėtoti biokuro kogeneracinės jėgainės projektą Kaune (Petrašiūnuose), tačiau, pasikeitus Kauno miesto savivaldybės tarybos ir „Kauno energijos“ valdybos sudėčiai, pastaroji šių metų rugpjūtį nieko nepaaiškinusi atšaukė visus ankstesnės kadencijos valdybos anksčiau priimtus sprendimus ir nusprendė šio projekto nebeplėtoti kartu su „Lietuvos energija“.
„Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teigimu, buvo planuojama, kad naujoji kogeneracinė jėgainė gamins apie 50 MW šilumos energijos bei apie 25 MW elektros energijos, o jos pagamintas šilumos kiekis sieks per 20 proc. Kauno miestui reikalingos energijos.
Kadangi naujojoje jėgainėje šilumos energija būtų gaunama deginant biokurą, kuris yra pigesnis nei importuojamos rusiškos dujos, naujajai jėgainei pradėjus veikti, t.y. jau 2014 metais, šildymas Kauno gyventojams būtų atpigęs, teigia įmonė.
Pagal projekto koncepciją buvo planuota, kad „Lietuvos energija” prisiimtų projekto įgyvendinimo riziką, koordinuotų įgyvendinimą bei vykdytų projektą savo lėšomis, o „Kauno energija“ prie projekto prisidėtų nepiniginiu įnašu – užtikrintų ir suteiktų prisijungimą prie jos valdomų šilumos perdavimo tinklų bei užtikrintų galimybę naujos jėgainės statybai panaudoti jai priklausančią teritorijos dalį ir statinius, esančius Petrašiūnų elektrinės teritorijoje.
„Lietuvos energija“ buvo pasirengusi investuoti 260 mln. litų.
