„Paviešinau paaiškėjusius faktus, kurie kėlė labai daug abejonių, susirūpinimo tiek dėl metrologiškai nepatikrintų priemonių, tiek dėl neteisėto šilumos punktų nuotolinio valdymo, tiek dėl šilumos vartojimo sutarčių, kurios buvo pripažintos nesąžiningomis. Kai šios aplinkybės buvo paviešintos įvairiose pokalbių laidose per televiziją, radiją, „Vilniaus energija“ nusprendė, kad toks paviešinimas aplinkybių, kurias nustatė valdžios institucijos, pažeidžia šios įmonės dalykinę reputaciją“, – sakė P. Markevičius.
Pasak jo, toks „Vilniaus energijos“ sprendimas laikytinas ieškiniu prieš visuomenę. Be to, už jį esą sumokės šilumos vartotojai.
„Demokratinėse šalyse tai yra vadinamieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenę, kai korporacijos, verslininkai, pinigingi asmenys, siekdami savo tikslų, siekia atgrasyti pilietinę visuomenę, kad visuomenė neprieštarautų, nesikreiptų į valdžią. Tai vyksta ir teritorijų planavime, tiek komunaliniame ūkyje, kad žmogus, iškėlęs opią problemą, pasisakęs viešo intereso klausimais, pavyzdžiui, dėl nelegalaus nuotolinio šilumos punktų valdymo, visada žinotų, kad jis bet kada gali atsidurti teisme. Tam paslaugiai padėtų mūsų mielieji šilumininkai, mūsų kaimynai. Toks žmogus turbūt turėtų daugelį metų bylinėtis su šilumininkais įrodinėdamas, kad savo nuomonės jam nereikia paneigti. Šilumininkai tokius teismus apmokėtų šilumos vartotojų pinigais, nes išlaidos tokiems teismams būtų įtrauktos į šilumos kainą“, – teigė P. Markevičius.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius mano, kad tokie „Vilniaus energijos“ veiksmai gali būti vertinami kaip socialiai neatsakingas elgesys. Be to, turėtų būti analizuojama, ar taip bendrovė nepiktnaudžiauja teise į teismą.
„Teisė į teismą yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių, nes būtent teisme paprastai yra ginamos visos kitos teisės. <...> Deja, šia teise yra piktnaudžiaujama. <...> Labai svarbus vaidmuo čia yra teismo. Teismas, priimdamas bet kokį ieškinį, turėtų įvertinti, ar nėra piktnaudžiavimo teise į teismą šiuo konkrečiu atveju, ar nėra ieškinys išgalvotas, ar nėra piktavališkas, ar yra pagrįstas, ar iš pateikto ieškinio matyti teisėtas pareiškėjo interesas, kitaip sakant, ar nėra teismas apgaudinėjamas. Be abejo, tai padaryti esant pradinei stadijai labai sudėtinga, todėl teisėjai dažnai nerizikuoja, priima ir nagrinėja bet kokius ieškinius. Tuo, matyt, šiuo atveju ir naudojamasi“, – sakė H. Mickevičius.
Laidos įrašo galite paklausyti čia.
