Vienas pagrindinių skirtumų tarp senojo ir naujojo renovacijos modelio yra valstybės parama projektams: anksčiau daugiabučių gyventojai galėjo pretenduoti į 50 proc. kompensaciją, tačiau likusias lėšas projektui turėjo skolintis savarankiškai. Dabar siūloma 15 proc. parama, o jei pasiekiamas 40 proc. energetinis efektyvumas - 30 proc. parama, tačiau nustatytos palūkanų lubos skolinantis likusią projekto sumą: fiksuotos metinės palūkanos turi būti ne didesnės nei 3 proc.
„Na, kai veikė 50 proc. projekto vertės kompensuojantis modelis, gyventojai pradėjo domėtis renovacija, dabar dar 7 nauji projektai ruošiami. Tačiau kalbant bendrai, žmonės nenori eiti į bankus, dėti pinigų, nes yra gaunančių kompensacijas už šildymą ir jiems gerai, kaip yra. Daug žmonių išsikraustė gyventi į sodus, butus išnuomavo, o namai ir stovi nerenovuoti. Dar kai BUPA panaikino padalinį, dirbusį su daugiabučių renovacija, o mes turime vežtis žmones iš kitų miestų, kurie aiškintų apie daugiabučių renovacijos programą, atrodo, jog valstybėje viskas juokais daroma. Juk Marijampolė yra didelis miestas, septintas pagal dydį, ir nei vieno žmogaus konsultacijoms dėl renovacijos nepaliko“, - piktinasi Marijampolės miesto meras Vidmantas Brazys.
Pasak jo, norint paskatinti renovaciją, reikėtų, kad gyventojai už ją galėtų mokėti sutaupytų išlaidų šildymui sąskaita. Tobulintinų vietų renovacijos programoje mato ir pirmaujanti Panevėžio savivaldybė.
„Manau, naujas renovacijos modelis yra koreguotinas. Mūsų manymu, svarbiausia finansinį įpareigojimą priskirti prie buto, o ne prie žmogaus, bei leisti savivaldybėms ar savivaldybės įmonėms renovuoti daugiabučius, o gyventojai vėliau už renovaciją galėtų sumokėti sąskaitomis už šilumą: jie mokėtų mažiau nei mokėjo iki renovacijos, bet ne daugiau nei moka dabar“, - siūlo Panevėžio savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Ji pasakoja, jog Panevėžyje daugiabučių renovacija įsibėgėjo dar senojo finansavimo mechanizmo laikais.
„Lietuvoje Panevėžys pirmauja ir bendrijų kiekiu, mūsų miesto bendruomenė yra susitelkusi ir savo namus administruoja ir prižiūri steigdama namų bendrijas. Dėl to ankstesniais metais buvo padaryta sparti renovacija ir labai apgailestaujame, kad BUPA padalinio neliko mūsų mieste, tačiau savivaldybės administracijos darbuotojai intensyviai dirba su bendrijų pirmininkais ir teikia visokią pagalbą: aiškina teisės aktus, vykdo mokymus“, - dėsto K. Vareikienė.
Šiuo metu veikia vienintelis BUPA padalinys Vilniuje, kituose miestuose veikusios atstovybės šiais metais buvo panaikintos. Lietuvoje 2005 - 2012 m. pagal senąjį finansavimo modelį atnaujinti 468 daugiabučiai, o pagal naująjį – 6. Iš viso renovuoti 474 daugiabučiai.
Naują modelį statybininkai ir kritikuoja, ir giria
„Viena iš pagrindinių priežasčių (kodėl renovacija vyksta lėtai - DELFI) yra ta, kad ministerijų, verslo atstovai ir įvairūs ekspertai, kurdami ir aptarinėdami renovacijos programą, neįsigilino į daugiabučių namų gyventojų lūkesčius ir motyvaciją. Nemaža dalis socialiai pažeidžiamų žmonių, gaunančių valstybės kompensacijas už šildymą, nėra suinteresuoti energijos išteklių taupymu ir daugiabučių atnaujinimu. Tuo tarpu iniciatyvūs daugiabučių namų gyventojai neretai pasigenda aiškaus ir patogaus finansavimo mechanizmo bei valstybinių institucijų palaikymo. Kita vertus, daugelis renovaciją suvokia kaip milijoninių lėšų reikalaujančias investicijas, neįvertindami dalinės renovacijos galimybių – keletas racionalių investicijų pakeičiant laiptinės langus ir duris, atnaujinant pastato šilumos ūkį, optimizuojant inžinerines sistemas ir jų eksploatavimą gali duoti apčiuopiamą efektą“, - mano pastatų administravimo bendrovės „Servico“ verslo plėtros vadovas Vytautas Dobilas.
Anot jo, aktyviau galėtų dirbti ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, kurios turėtų patarti gyventojams, kaip efektyviai valdyti savo namo ūkį, konsultuoti pildant renovacijos projektams reikalingas paraiškas, padėti atsirinkti rangovus ir taip toliau.
„Kiek rodo mano patirtis, naujas modelis yra kur kas geresnis dėl dviejų priežasčių. Pagal seną modelį gyventojai turėjo 50 proc. lėšų surasti savarankiškai, o bankai labai įvairiai sprendė šį klausimą ir procesas vyko ne visai sklandžiai. Pagal naują modelį finansavimo šaltiniai yra aiškūs, gyventojų rizikos minimalios, - sako renovacijos projektus vykdančios įmonės „Nordlita“ direktorius Gintaras Prėskienis. - Na, nauja schema tikrai galėtų toliau funkcionuoti, tačiau šiek tiek profesionaliau galėtų dirbti tie, kurie daro investicinius planus, ir didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne namo apšiltinimui, o vidaus inžinerinių sistemų sutvarkymui. Tik apsišiltinus pastatą sąnaudos sumažėja, tačiau ne tiek, kiek galėtų, o taupymo efektas yra mažesnis ir galiausiai žmonės nusivilia renovacija, jei sąskaita už šildymą sumažėja 100-150 litų.“
Tačiau, pasak jo, renovacija gyventojams su nauju finansavimo modeliu gali atrodyti mažiau patrauklesnė, nes siūloma nebe 50 proc., o 15 arba 30 proc. projekto vertės valstybės indėlis.
„Pradėjus didinti naujos programos patrauklumą, atsirado daugiau kompensuojamų veiklų, kurios siejamos su energijos taupymu, tačiau žmonėms suvokti visus pakeitimus nėra paprasta. Antra vertus, naujosios schemos metu gyventojai gali rinktis priemones, kurios jiems leis taupyti energiją, tačiau investiciniuose projektuose kartais per daug abstrakčiai šios priemonės įvardijamos ir sumos, numatytos darbams, ne visada atitinka realias sąnaudas, nes būna padidintos apsidraudžiant nuo pinigų stygiaus, tačiau kai žmonėms reikia balsuoti, ar dalyvauji renovacijoje, sumos jiems atrodo per didelės ir gyventojai pasisako prieš“, - mano G. Prėskienis.
Be to, jis įsitikinęs, kad BUPA padalinių panaikinimas renovacijos procesų tikrai nepaskatins: „Procesai masiškiau vyksta ten, kur yra BUPA padaliniai, Panevėžyje toks padalinys veikė vienas pirmųjų, o žmonės lengviau ir operatyviau galėjo gauti informacijos, todėl šiame mieste tiek daug renovuotų namų. O vėliau įtakos turi ir kaimyno pavyzdys: kai matai sėkmingą projektą, nori ir pats imtis iniciatyvos.“
Tauragė save pristato pavyzdžiu
„Mes kaip tik esame vieni geriausių Lietuvoje, esame pavyzdžiu. Dabar yra renovuoti 8 namai, o 5 planuojame priduoti dar šiais metais. Be to, 8 namus planuojame renovuoti per kitus metus ir, jeigu skaičiuoti tūkstančiais gyventojų, Tauragė yra viena geriausiai besirenovuojančių savivaldybių, - dėsto P. Petrošius. - Aš manau, kad situacija pas mus tikrai yra gera, džiaugiuosi, kad mūsų žmonės pagaliau suprato renovacijos naudą ir darbas suaktyvėjo. Juo labiau, mes turime gerų pavyzdžių: sąskaitos už šildymą renovuotuose namuose perpus mažesnės, o kai kur ir daugiau.“
BUPA statistika rodo, kad antroje vietoje po Panevėžio pagal renovuotų daugiabučių kiekį yra Vilniaus regionas (97 namai), Kauno (64) ir Šiaulių (56), tačiau visi daugiabučiai atnaujinti pagal senąjį finansavimo mechanizmą.
Klaipėdos regione atnaujinti 46 daugiabučiai, kurių 1 pagal naująjį finansavimo modelį, Alytaus – 22 namai, Telšių – 12 ( iš kurių 2 pagal naująjį modelį), Utenos – 10 (1 pagal naująjį modelį).
