Kainų komisija: informacija apie „Vilniaus energijos“ kapitalo grąžą netiksli

Anot VKEKK nario, komisijos pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio, ministro pateiktoje informacijoje yra metodologinių skaičiavimo klaidų.

“Yra patiekiama fragmentinė informacija, iš konteksto ištraukti skaičiai, neteisingai pateikiamos galimybės kaip reikėtų arba galima būtų reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir neatskleidžiama, kad rezervas mažinti kainai pelno sąskaita yra labai menkas, kaip jau minėjau apie 1-1,5 cento”, - apibendrina VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė.

Pasak jos, standartiškai įmonės turi apie 1,5 cento pelno šilumos kainoje už kilovatvalandę, vidutiniškai Lietuvoje šiuo metu šilumos kaina yra apie 28 centus už kilovatvalandę. VKEKK šilumos gamintojams nustato maksimalią normatyvinio pelno ribą, kuri turi neviršyti 5 proc. reguliuojamo turto vertės ir, anot VKEKK, ši normatyvinio pelno riba ir Vilniuje, „Vilniaus energijos“ atveju yra neviršijama. „Vilniaus energijos“ pelnas yra 0,9 cento nuo šilumos kilovatvalandės kainos šių metų rugsėjį.

D. Korsakaitė teigė, jog kaip skaičiuojama šilumos tiekėjų kapitalo grąža nustato įstatymai, kurių yra laikomasi, o „Vilniaus energijos“ kapitalo grąža yra tokia pat, kaip ir bet kokios kitos šilumos sektoriaus įmonės.

"Jeigu grąžą skaičiuojame nuo viso investuoto kapitalo, tai mes gauname vieną skaičių ir aš jums pateikiau realų pavyzdį, kai skolinto kapitalo yra 40 proc. tai investicijų grąža yra 6 proc., bet nuosavo kapitalo grąža yra jau 10 proc., tuo tarpu, jeigu apkeisime kapitalo struktūrą ir tarsime, kad nuosavas kapitalas yra 30 proc., o skolintas 70 proc. tai investicijų grąža nuo viso kapitalo išlieka tie patys 6 proc., tačiau nuo nuosavo kapitalo jau tampa 21 proc. Kitaip tariant, kuo mažiau nuosavo kapitalo yra investuota į infrastruktūrą, tuo didesnė yra nuosavo kapitalo grąža, nors litų išraiška yra lygiai tie patys skaičiai", - piktinasi kaip galima manipuliuoti skaičiavimais D. Korsakaitė.

Be to, ji pabrėžė, kad nuosavas kapitalas įmonėms paprastai kainuoja brangiau nei skolintas, todėl vartotojams labiau naudinga, kai investicijos daromos iš skolinto kapitalo. D. Korsakaitė teigė, kad vidutiniškai nuosavas kapitalas kainuoja 8-10 proc., o skolintas apie 5-6 proc.

„Nuosavybės grąžos rodiklis apskaičiuotas akivaizdžiai negerai metodologine prasme, nes neįvertinta didelė dalis nuosavo kapitalo, konkrečiai šioje įmonėje („Vilniaus energijoje“ - DELFI) nuosavas kapitalas yra ir akcininkų paskolos. Įmonė iš akcininkų ėmė paskolas, tai yra jų investuoti pinigai, tai didžiuliai pinigai, apie 250 mln. nuo 2009 m., tačiau jie skaičiavimuose nedalyvauja ir gaunasi dideli rodikliai. Kita vertus, nėra analizuojama finansinė atskaitomybė, kodėl joje yra rodomi tokie pelnai, nes ši įmonė yra svarbi kuo – ji yra nuomojama pagal koncesijos sutartį, o tokių įmonių apskaita turi specifiką, juose yra apskaitomi investiciniai įsipareigojimai nuomotojams ir dalinai tai yra daroma atidėjimais, kas žmonių kalba kalbant, yra dirbtini pelnai. Šie pelnai skaičiuojami kaip labai didžiulė grąža, tas yra nekorektiška iš ministro pusės, mūsų nuomone. Trečias dalykas neįsigilinta į šilumos ūkio reguliavimo specifiką, kaip jūs gerai žinote šilumos ir elektros kainos atsilieka nuo dujų kainų, visą laiką taip buvo ir susidarydavo reikšmingi skirtumai, - sako D. Janulionis. - Tai reiškia, kad kai kurių metų rezultatai yra parodyti kitų metų rezultatuose, tačiau ministro išvadose viskas yra suplakta į vieną vietą ir pateikta kaip didžiuliai anų metų pelnai. Akivaizdžiai ministras yra klaidinamas, pateikta informacija yra neteisinga, iškreipta.“

Antradienį ūkio ministras Rimantas Žylius pareiškė, kad vidutinė aštuonerių metų (2004–2011 m.) „Vilniaus energijos“ nuosavybės grąža siekė po 37 proc. per metus. Kai Ūkio ministerijos parengtoje 2011 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos ataskaitoje nurodyta, kad visų savivaldybių centralizuotų šilumos ūkių nuosavybės grąža pernai buvo 1,8 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklų tų pačių metų nuosavo kapitalo grąža siekė 0,5 proc.

„Priminsiu, „Vilniaus energijos“ – 47,6 proc. Pati „Vilniaus energijos“ savininkė Prancūzijos „Dalkia“ 2011 m. dirbo nuostolingai, todėl jos nuosavybės grąža buvo –3,1 proc. O vidutinė visų Lietuvos įmonių nuosavybės grąža yra 6,7 proc.“, - dėstė ministras.

Jis paaiškino, kad nuosavybės grąža yra nuošimtis, rodantis, kiek investuotojas, įdėjęs litą į įmonę, per metus gauna vertės padidėjimo, o anot jo, skaičiai rodo, kad „Vilniaus energijos“ investuotojų dalies vertė per pastaruosius dvejus metus patrigubėjo.

Bendrovė „Vilniaus energija“ Ūkio ministro Rimanto Žyliaus žiniasklaidai pateiktus didelius bendrovės nuosavybės grąžos rodiklius vadina ištrauktais iš konteksto, todėl nekorektiškais ir tokius pareiškimus vertina kaip tuščią politikavimą artėjant Seimo rinkimams.

Jei skolintas kapitalas blogis, lėtės investicijos

VKEKK nuomone, jei investicinio kapitalo grąžos skaičiavimas pasikeistų, pavyzdžiui, būtų galima investicinę grąžą skaičiuoti tik nuo nuosavų, o ne nuo skolintų investicijų, tuomet šilumininkai vengtų skolintis, nes skolintas kapitalas bus suprastas kaip blogis. Dėl to pasikeistų situacija šilumos ūkyje – šilumininkai vengtų plėtoti investicinius šilumos ūkyje projektus, o investicijos iš šilumos sektoriaus nukreiptų į kitas energetikos rūšis.

"Grąža yra kiek pelno, litų generuoja investuotas skolintas ir nuosavas kapitalas, kai mes kalbame apie infrastruktūrinius sektorius, mes visuomet žinome, kad infrastruktūrinis sektorius reikalauja daug investicijų ir iki šiol buvo manoma, kad tos investicijos gali būti atliekamos iš nuosavo, ir skolinto kapitalo lėšomis, neperžengiant tos ribos, kai tai tampa pavojinga įmonės mokumui", - paaiškina D. Korsakaitė.

Pasak VKEKK "Vilniaus energijos" atveju ši riba nėra peržengta.

"Kaip nacionalinės reguliavimo institucija, privalome būti atsparūs vykstantiems politiniams rinkiminio ciklo procesams ir koncentruoti savo veiklą bei sprendimus išimtinai į uždavinius, nustatytus įstatymuose, ir naudojant įrankius, nustatytus įstatymo. Nes būtent įstatyme – bent jau teoriškai - yra užfiksuojamas ir suformuluojamas siektinas bendrasis gėris bei įgyvendinančių institucijų įgaliojimai", - sakė D. Korsakaitė.