Lietuvoje importuota 80 proc. suvartotos elektros, 19 proc. - Švedijos, 45 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. elektros - iš trečiųjų šalių. Bendra Baltijos šalių gamyba išaugo 17 proc. daugiausiai - 23 proc.- augo hidroelektrinių gamyba, šiluminių elektrinių gamyba didėjo 18 proc., o vėjo elektrinės pagamino beveik dešimtadaliu mažiau. Estijoje ir Latvijoje gamyba augo atitinkamai 27 proc. ir 14 proc. Lietuvoje ženkliai sumažėjo šiluminių elektrinių gamyba, kuri sudarė tik 2 proc. visos vietinės gamybos, vėjo elektrinių gamyba sumažėjo beveik ketvirtadaliu, tuo metu hidroelektrinės pagamino 55 proc. daugiau, o bendra šalies gamyba smuko 15 proc.
Rugsėjo 18-24 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 58 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 6 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 67 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 36 proc., o Lietuvos kryptimi - 3 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 33 proc., Švedijos kryptimi - 3 proc.
