„Situacija yra gerokai pagerėjusi (palyginti su rugsėju – spalio viduriu DELFI), pralaidumų yra išduodama daug, baigėsi remontai Kaliningrade“, - apibendrino „Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Tačiau jis pažymėjo, kad kol kas Latvijoje ir Lietuvoje elektros kaina išlieka aukščiausia biržoje „Nord Pool Spot“. Tuo tarpu Estijoje ji yra šiek tiek mažesnė.
R. Staniulis paaiškino, jog tokia situacija susiklostė dėl to, jog iš trečiųjų šalių nėra papildomos pigios pasiūlos, kuri Lietuvoje ir Latvijoje galėtų sumažinti kainas ir išstumti brangesnę estišką energiją.
„Pralaidumų (importui iš trečiųjų šalių – DELFI) turime pakankamai“, - sakė jis.
Jis pateikė „Litgrid“ dispečerinės duomenis, kad antradienį pralaidumai Lietuva – Baltarusija visai dienai išnaudojami 28 proc.
“Tas, aišku, sąlygoja, kad situacija yra iš esmės pagerėjusi dėl tinklų, baigėsi Kaliningrado remontai. Tų pralaidumų trečiosioms šalims yra išduodama tikrai daug, bet jie yra (maksimaliai DELFI) neišnaudojami”, - dėstė R. Staniulis.
Pasak jo, pralaidumai ties Estijos - Latvijos siena yra išnaudojami 95 proc., o tai rodo, kur yra elektros tekėjimo prioritetas.
Lietuvoje vidutinė kaina yra 49 EUR už megavatvalandę, Estijoje – 42 EUR už megavatvalandę.
„Jeigu būtų daugiau pigesnės elektros energijos pasiūlos iš trečiųjų šalių, kainos tarp Estijos ir Lietuvos turėtų būti vienodos, bet jos nėra vienodos: nėra papildomos pasiūlos, kuri suvienodintų kainas“, - sakė jis.
„Lietuvos energijos“ gamybos ir paslaugų direktorius Liudas Liutkevičius pridūrė, kad situaciją pagerino ir tai, kad Latvijoje gamybą pradėjo šiluminės arba kitaip termofikacinės elektrinės (TEC), kurios užtikrino Latvijai papildomą vietinį elektros šaltinį ir neužėmė tarpvalstybinių elektros tiekimo pralaidumų.
„Situacija turėtų taisytis, vien dėl to, kad Latvijoje šiuo metu yra keliama generacija TEC'uose, tai šiek tiek atlaisvins pralaidumus. Dėl to mes tikimės, kad bus geresnės galimybės importuoti į Lietuvą. Lietuvoje irgi šildymo sezonas prasidės kada nors, o kol kas galime džiaugtis tikrai šiltu rudeniu. Iš vienos pusės tai gerai, iš kitos nelabai, dėl to, kad trūksta generacijos“, - dėstė L. Liutkevičius.
Anksčiau "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas yra sakęs, kad pigesnę elektrą Lietuvoje užtikrintų darbą pradėjusios šiluminės elektrinės. Jos paprastai darbą pradeda lapkričio pabaigoje, kai atšąla orai ir reikia daugiau šildyti daugiabučius.
Į Lietuvą elektra iš kitų Baltijos šalių ir trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos) teka vadinamuoju BRELL žiedu ratu Lietuva – Baltarusija – Rusija – Estija – Latvija ir atvirkščiai. Tai reiškia, kad, jei ties vienos valstybės siena trūksta pralaidumų, šiuo atveju, labiausiai jie yra užimami ties Estijos – Latvijos siena, ir kitomis kryptimis elektra negali tekėti didesniais srautais.
Kitų metų kaina - lapkričio pabaigoje
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) šiuo metu vykdo tyrimą, kuriuo planuoja nustatyti, kas lėmė elektros kainų padidėjimą elektros biržoje „Nord Pool Spot“, ar tai buvo susiję su tinklų techninio pajėgumo problemomis, neefektyviu pajėgumų paskirstymu sistemos dalyviams, nagrinėjamas ir rinkos dalyvių elgesys, ar nebuvo manipuliuojama. Žiūrima, kaip rinkos operatorius pasiūlė savo instrumentus biržos dalyviams.
„Komisija planuoja gauti preliminarius tyrimo rezultatus lapkričio pirmoje pusėje“, - sakė VKEKK Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius.
Pasak jo, kol kas dar per anksti tikėti verslo skaičiavimais, jog kitąmet elektros kaina jiems galėtų padidėti 5 centais.
„Pagal teisės aktų nuostatus, kitų metų kaina įsigalios nuo kitų metų sausio pirmos, o ji turi būti paskelbta viešai prieš 30 dienų, tad iki lapkričio pabaigos galutinė kaina (kitiems metams – DELFI) turėtų būti žinoma”, - dėstė R. Pocius.
Šiuo metu vienos laiko zonos tarifas gyventojams siekia 50,1 ct už kilovatvalandę, verslo atstovai dėl kainos tariasi individualiai su nepriklausomais elektros tiekėjais arba elektros gamintojais.
