Marakeše vykstančioje JT klimato konferencijoje JT vadovas sakė, kad šalys ir verslininkai turi labiau prisidėti prie iškastinio kuro degimo metu išskiriamų teršalų, skatinančių klimato atšilimą, ribojimo.
„Neturime teisės rizikuoti ateities kartų likimu ir kelti pavojų kitų rūšių, su kuriomis dalinamės šia planeta, išlikimui“, – kalbėjo jis.
Pan Gi Muno teigimu, planetos klimatą veikiančių – šiltnamio efektą sukeliančių – emisijų kiekis turėtų pasiekti aukščiausią lygį 2020 m. ir pradėti sparčiai mažėti, kad pavyktų pasiekti JT nustatytą tikslą ir klimato atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus, t. y. grįžtų į lygį iki prasidedant industrializacijai.
Dabartiniai šalių įsipareigojimai apriboti emisijas „neišves mūsų iš pavojaus zonos“, perspėjo jis.
2015 metai buvo karščiausi žmonijos istorijoje, pažymėjo JT generalinis sekretorius ir pridūrė, kad 2016 m. „beveik garantuotai bus karštesni“.
„Daugiau nei 150 mln. žmonių gyvena vietovėse, kurios jau šiame amžiuje arba atsidurs po vandeniu, arba bus nuolatos užliejamos, tai sukels neramumų ir emigracijos bangą“, – teigė Pan Gi Munas.
Sprendimai, kuriuos priimame šiandien, gali turėti „katastrofišką poveikį klimatui“, kuris bus jaučiamas tūkstančius metų.
„Tai milžiniška atsakomybė ir didžiulė galimybė priimti teisingą sprendimą dėl ateities, – sakė organizacijos vadovas, dalyvaudamas savo paskutinėje JT klimato padalinio šalių konferencijoje (ŠK), prieš baigiantis kadencijai. – Primygtinai raginu visas šalis iki 2018 m. įgyvendinti ambicingesnius klimato planus. Privatusis sektorius irgi turi labiau pasistengti; taip pat raginu panaikinti iškastinio kuro subsidijas, kad būtų greičiau pereita prie aplinką tausojančios energijos“.
