aA
Per penkiolika Vilniaus šilumos ūkio valdymo metų „Vilniaus energiją“ krėtė ne vienas skandalas. Daugelio jų detalės dar tik pradeda aiškėti, todėl DELFI kviečia prisiminti, kaip šiandien teismuose besimurkdanti įmonė atrodė sostinės gyventojų akyse.
Vilniaus energija
© DELFI montažas

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos „Vilniaus energijos“ istoriją Lietuvoje galima pradėti 2002 metų vasario 1 dieną, kada buvo pasirašyta sostinės šilumos tinklų nuomos sutartis.

Ant dokumento savo parašus tuomet padėjo Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Bronius Cicėnas, miesto meras Artūras Zuokas, „Dalkia“ ir „Vilniaus energija“ atstovai Andreas Greimas bei Jeanas Sacreste`as.

Keli pirmieji veiklos metai „Vilniaus energijai“ buvo pakankamai ramūs. Ji netgi buvo vadinama pigiausiai centralizuotą šiluma tiekiančia įmone. Bent taip teigė tuometinis „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

2002 metais „Dalkia“ taip pat turėjo 92,15 proc. šilumą ir karštą vandenį Marijampolės, Alytaus, Telšių, Vilkaviškio, Kelmės, Palangos ir Kazlų Rūdos gyventojams tiekiančios„Litesko“ akcijų. Likusią jų dalį dalinosi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei „Rubikon“.

Ramybė, bent jau viešojoje erdvėje, tęsėsi iki 2005 metų. Tada įsisukęs vadinamasis „Abonento“ skandalas į save įtraukė tiek A. Zuoką, tiek „Rubicon group“, tiek ir „Vilniaus energiją“.

2005 metų gruodžio 8 dieną Seimas pritarė laikinosios komisijos, tyrusios faktus dėl korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje išvadoms, kad A. Zuokas ir „juodojoje buhalterijoje“ minimas „abonentas“ yra tas pas asmuo.

Vėliau A. Zuokas netgi buvo nuteistas kitoje su „Rubicon group“ sietoje byloje – už pasikėsinimą papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Tiesa, kaltinimai dėl laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą buvo atmesti.

Prokurorų kaltinamajame akte buvo tuomet buvo rašoma, kad 2003 metų kovo–balandžio mėnesiais A. Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V. Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui per bendrą pažįstamą Darių Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį – 20 tūkst. litų. Tačiau V. Drėma imti šį kyšį atsisakęs.

Artūras Zuokas
Artūras Zuokas
© DELFI / Karolina Pansevič

2009 metais teistumas A. Zuokui panaikintas, tačiau ryšiai tarp jo, „Rubicon“ group“ ir „Vilniaus energijos“ žmonių atmintyje įstrigo ilgam.

„Su A. Zuoku siejama ir dėl LNK paskelbtos „juodosios buhalterijos” problemų turinti „Rubicon group” valdo regioninį „Penktą kanalą” ir nemokamai platinamas „Vilniaus žinias”. Šios nedidelės žiniasklaidos priemonės iš esmės tėra „Rubicon group” propagandos įrankis – be užsakomojo numerio publikuojami pranešimai spaudai, dažnai nepagrįstai puolamas tas pats „MG Baltic”, giriama verslo ryšių su „Rubicon” turinti „Vilniaus energija”, – 2005 metų pabaigoje rašė „Atgimimo“ autorius Vytautas Plunksnis.

Prasideda įsiskolinimai

2009 metais Lietuvoje prezidente išrenkama Dalia Grybauskaitė, o gyventojai vis labiau savo kailiu jaučia pasaulinės finansų krizės padarinius, kyla rusiškų dujų kainos.

Šiais metais taip pat pradeda kilti „Vilniaus energijos“ gyventojams tiekiamos šilumos kainos.

2009-aisiais įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pokyčiai dėl apsirūpinimo karštu vandeniu. Tuomet Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) perspėjo gerai įvertinti „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ brukamas sutartis.

„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ filialai agitavo rinktis jų siūlomą būdą kaip pigiausią. Tačiau Kainų komisija nurodė, kad jie vartotojams atskleidžia ne visą informaciją.

„Išplatintame laiške kalbama tik apie dvi tariamai „pigiausio“ karšto vandens kainos dedamąsias – geriamąjį vandenį ir šilumą jam pašildyti. Nutylima tai, kad vartotojai atskirai moka už šilumokaičio eksploatavimą, elektros energiją, reikalingą cirkuliacijai palaikyti, už karšto vandens skaitiklį, ir t.t. Todėl, sudėję visas tikrąsias kainos sudedamąsias dalis, negautume „pigiausio“ karšto vandens“, – nurodė VKEKK.

2009 metais taip pat buvo sutarta nuo 7 tūkst. iki 15 tūkst. litų pakelti ribą, nuo kurios, pavyzdžiui, už komunalinius patarnavimus įsiskolinę gyventojai būtų iškeldinami iš savo būsto.

R. Germanas tuomet abejojo tokios pataisos nauda. „Tai yra problemos sprendimo atidėjimas vėlesniam laikui. Tai ar čia gerai?“, – klausė jis.

Rimantas Germanas
Rimantas Germanas
© DELFI / Audrius Solominas

2010 metais paaiškėjo, kad už šildymą ir karštą vandenį savivaldybės butus nuomojantys žmonės bendrovei „Vilniaus energija“ buvo skolingi apie 3 mln. litų.

Tuo metu taip pat daug dėmesio sulaukė „Vilniaus energijos“ darbuotojų atlyginimai. Įmonės profsąjungos pirmininkas Vidas Bauševičius tvirtino, kad jie nėra tokie dideli kaip kalbama.

„Operatorius, dirbantis prie pulto su visais priedais už darbą naktį gauna apie 2,5 tūkst. litų per mėnesį“, – sakė jis.

Tačiau VKEKK duomenimis, 2009 metais „Vilniaus energijos“ darbuotojai vidutiniškai uždirbdavo po 3,4 tūkst. litų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje sudarė apie 2 tūkst. litų (595 eurus).

Nepaaiškinamos sąskaitos

2011 metais įsigaliojo prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios nustatė, kad „Vilniaus energija“ atsako už šilumos pateikimą tik iki daugiabučių namų įvado ir neprižiūri namų vidaus šildymo sistemų. Ši pareiga turėjo atitekti namų administratoriams.

Tačiau visuomenėje kilo pasipiktinimas, esą „Vilniaus energija“ į namus tiekia daug aukštesnės temperatūros šilumą nei pernai ir tai lėmė didesnes daugelio vilniečių sąskaitas. Pati įmonė neigė tokius priekaištus.

2011 metų gruodį DELFI rašė, kad Vilniuje Parko gatvėje 51 kv. m bute su senele gyvenanti Aliona apstulbo už lapkritį sulaukusi 511 litų sąskaitos. Pernai tą patį mėnesį šildymas kainavo 202 litus.

27 daugiabučius Pašilaičiuose vienijančios bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis tuomet sakė manantis, kad ši problema kilo dėl „Vilniaus energijos“ nepasitenkinimo iš jos perėmus šilumos punktų priežiūrą.

Netgi kilo įtarimų, kad „Vilniaus energija“ šilumos suvartojimą slapta valdo nuotoliniu būdu.

Nepanoręs pavardės viešinti Vilniaus daugiabučių namų šilumos punktus prižiūrinčios bendrovės vadovas BNS 2011 metais teigė pastebėjęs, jog temperatūrų svyravimai būdingi tuose šilumos punktuose, kuriuose įrengti lietuviškos gamybos „Rubisafe“ valdikliai – jie gali būti valdomi ir nuotoliniu būdu.

„Tas lietuviškas produktas – jis yra nuotolinio valdymo, ir „Vilniaus energija“ jau seniai yra įpareigota to nedaryti per atstumą, bet tai nesiliauja ir tai yra daroma. Keičiamos temperatūros, keičiami nustatymai, programavimo medyje yra konstantos atitinkamos, kurios veikia ar reguliuoja tuos temperatūrų nustatymus. Visa tai „Vilniaus energijos“ technikai pakeičia taip, kaip jiems to reikia. Tai vyksta ne dieną, bet įprastai vakare ar naktį“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip paaiškėjo po 2012 metais atlikto tyrimo, 500 namų Vilniuje šilumos suvartojimo šuolio paaiškinimas nebuvo rastas.

Savo ruožtu tuometinis prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas pastebėjo, kad dalis namų administratorių susiję su šilumos tiekėju ir šilumos prietaisų gamintoju yra buvusios „Rubicon" grupės įmonės.

„Jau yra pakankamai daug skundų, kad daugiabučių administratoriai pasirenka ne patį palankiausią gyventojams šilumos tiekimo grafiką-planą, dėl to suvartojama daugiau šilumos, ir kainuoja daugiau“, – sakė jis.

Viena „Icor“ valdomų įmonių – „City Service“, kuriai 2011 metais priklausė apie 30 proc. Vilniaus rinkos. Tais metais Vilniuje iš viso veikė 30 daugiabučių namų administratorių, devynios kurių priklausė „Icor“.

Tais pačiais metais buvo kalbama, kad vilniečiai vis labiau palieka „Icor“ bendroves, nes jomis nepasitiki. Tačiau „Icor“ atstovai tai neigė ir sakė migracijos nepastebintys.

Svarbu priminti ir tai, kad tais metais ir iki šiol „Vilniaus energijai“ ir „Dalkia Lietuva“ vadovauja „Icor“ akcininkas Linas Samuolis. Tuo metu Andrius Janukonis, kuris taip pat yra „Icor“ akcininkas, ir iki 2015 m. buvo „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Dalkia Lietuvos“ valdybos pirmininkas. Abiems jiems vėliau buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Andrius Janukonis
Andrius Janukonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tai, kas vyksta Vilniaus mieste su šilumos kainomis, gali būti šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ arba daugiabučius prižiūrinčių bendrovių įžūlaus piktnaudžiavimo rezultatas. Tokia situacija, kai monopolininkai lobsta žmonių sąskaita, netoleruotina. Tiesioginę atsakomybę už tai turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“, – 2011 metų gruodžio 20 dieną pareiškė D. Grybauskaitė.

„Mes visi – kaimynai“

2011 metais „Vilniaus energija“ ypač susirūpino savo įvaizdžiu, o jo gerinimui netgi pasitelkė savo darbuotojus.

„Stengiuosi, kad kiekvienas paskambinęs gautų reikiamą pagalbą, nesvarbu, kokiu klausimu“, – reklamoje tvirtino Skambučių centro operatorė Lijana Juškienė.

„Daug darbo valandų praleidžiu šilumos trasose, po žeme. Dirbu, kad mums visiems nebūtų šilumos nuostolių“, – į praeivius iš reklaminio stendo kreipėsi šilumos rinkų priežiūros šaltkalvis Erikas Murnikovas.

Pagrindinė televizijoje, radijuje, spaudoje, lauko stenduose skelbiamų reklamų mintis, kad „Vilniaus energijos“ darbuotojai – kaimynai, kasdien plušantys klientų labui.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas tuomet teigė, kad reklaminė kampanija daroma akcininkų lėšomis ir jokios įtakos šilumos kainai neturi. Tai akcentuota ir reklamose.

Kiek vėliau Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad „Vilniaus energija“, įsigydama viešųjų ryšių paslaugas, susijusias su informacine kampanija „Mes visi – kaimynai“, ir nevykdydama viešojo pirkimo procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

Ir tik 2016 metais po VKEKK atlikto tyrimo paaiškėjo, kad nuo 2012 iki 2014 metų „Vilniaus energija“ į šilumos kainas nepagrįstai įtraukė 24,3 mln. eurų. 0,12 mln. eurų iš šios sumos skirti reklamai žiniasklaidoje.

Prasideda kratos

Kertiniu 2012 metų įvykių, be abejones, tapo gegužės 17 dieną Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) „Vilniaus energijos” patalpose atliktos kratos. Kratos taip pat buvo atliktos ir „Icor“ biokuro įmonėje „Bionovus“.

„Kratos atliekamos tikrinant ikiteisminio tyrimo duomenis, ar „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kaina nebuvo dirbtinai didinama įsigyjant kurą, naudojamą šilumos gamybai. Ikiteisminis tyrimą dėl „Vilniaus energija“ valdyme dalyvavusių asmenų galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo organizuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, atlieka FNTT“, – tądien sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė.

Tuo metu į policiją dėl „Vilniaus energijos“ darbuotojų, tarp jų ir R. Germano, atvesdinimo kreipėsi VPT.

VPT 2012 metų pradžioje į prokurorus kreipėsi dėl galimai neteisėtų „Vilniaus energijos“ veiksmų viešuosiuose pirkimuose. Tiek „Vilniaus energija“, tiek „Litesko“ paslaugas nutarė pirkti iš koncerno „Icor“ įmonės „Axis Industries“. „Vilniaus energija“ su šia įmone sudarė sutartį už 172,45 mln. litų, „Litesko“ – už 69,01 mln. litų.

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, nuo 2008 metų rugsėjo iki 2012 metų „Vilniaus energija“ sudarė viešųjų pirkimų sutarčių už 467,75 mln. litų. Iš šios sumos, net 366,6 mln. Lt (78 proc. visos sutarčių vertės) teko „Icor“ kompanijoms – „Axis Industries“, „Axis power“, „City Service“ ir „Bionovus“.

„Litesko“, CVPP duomenimis, nuo 2008 metų rugsėjo sudarė viešųjų pirkimų sutarčių už 249,28 mln. litų. „Icor“ kompanijoms „Axis Industries“, „Axis technologies“ ir „Axis Power“ tekusių sutarčių vertė – 229,83 mln. litų (92,2 proc. visos sumos).

Tada VKEKK pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis DELFI teigė, kad jeigu „Vilniaus energijai“ mesti įtarimai pasitvirtins, iš jos bus atimta šilumos tiekėjo licencija. Tokiu atveju „Vilniaus energija“ neteks teisės tiekti šilumą Vilniaus gyventojams.

Dar prieš kratas apie „Bionovus“ formuojamą monopolį kalbėjo D. Grybauskaitė. „Matome besiformuojantį monopolį ir biokuro rinkoje – tai „Bionovus“. Todėl be galo svarbu, ką jau pažadėjo ministras, kovo 1 dieną pradėti dujų biržos atidarymą, o vėliau – ir viso energetinio sektoriaus biržos įvedimą Lietuvoje. Tai yra be galo svarbu“, – sakė prezidentė.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Na**ui pasiųstas A. Audickas

Dar vienas spalvingas 2012-ųjų įvykis atsitiko Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje. Tuomet diskutuojant apie „Vilniaus energijos“ nuosavybės grąžą, parlamentaras Julius Veselka rusišku keiksmažodžiu pasiuntė ūkio viceministrą Adomą Ąžuolą Audicką, mat nesutiko su jo aiškinimu, esą skolintas kapitalas yra pigesnis nei nuosavas.

„Ką jūs čia aiškinat?! Pradeda čia mokyti. Nuosavas kapitalas praktiškai visada pigesnis, gerbiamasis, nes ten reikia palūkanas mokėti ir visa kita mokėti. Ką čia aiškini?! Marš iš čia na...ui! Prirenka kažkokių balvonų, pradeda šūdniekius rašyti ir erzina žmones“, – komiteto posėdyje prapliupo J. Veselka.

Julius Veselka
Julius Veselka
© DELFI / Tomas Vinickas

Tokių išsireiškimų jam prireikė po to, kai tuometinis ūkio ministras Rimantas Žylius komentare DELFI pareiškė, kad „Vilniaus energija“ nuosavybės grąžos rodikliai 2011 metais buvo +47,6 proc. 2010 metais – +65,1 proc. 2009 metais – +15,4 proc.

„Neišmanantiems finansų paaiškinsiu – nuosavybės grąža yra nuošimtis, rodantis, kiek investuotojas, įdėjęs litą į įmonę, per metus gauna vertės padidėjimo. Šie skaičiai rodo, kad „Vilniaus energijos“ investuotojų dalies vertė per pastaruosius dvejus metus patrigubėjo“, – paaiškino jis.

Tačiau VKEKK tokius ministro paskaičiavimus pavadino fragmentuotais ir neteisingai apskaičiuotais.

„Jeigu grąžą skaičiuojame nuo viso investuoto kapitalo, tai mes gauname vieną skaičių ir aš jums pateikiau realų pavyzdį, kai skolinto kapitalo yra 40 proc. tai investicijų grąža yra 6 proc., bet nuosavo kapitalo grąža yra jau 10 proc., tuo tarpu, jeigu apkeisime kapitalo struktūrą ir tarsime, kad nuosavas kapitalas yra 30 proc., o skolintas 70 proc. tai investicijų grąža nuo viso kapitalo išlieka tie patys 6 proc., tačiau nuo nuosavo kapitalo jau tampa 21 proc. Kitaip tariant, kuo mažiau nuosavo kapitalo yra investuota į infrastruktūrą, tuo didesnė yra nuosavo kapitalo grąža, nors litų išraiška yra lygiai tie patys skaičiai“, – nurodė komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

2012 metų vasario 2 dieną „Vilniaus energiją“ ištiko su infrastruktūra susijusi krizė – prie Vilniaus Lukiškių aikštės įvyko šilumos trasos avarija. Be šilumos buvo likę ir Seimo rūmai, o atšalusių namų gyventojams „Vilniaus energija“ pasiūlė nemokamą nakvynę viešbutyje.

Pareikšti įtarimai

2013 metai „Vilniaus energijai“ buvo pakankamai ramūs, tačiau 2014-ieji driokstelėjo su trenksmu – balandžio 23 dieną FNTT pranešė, kad prieš dvejus metus pradėtame tyrime įtariamaisiais tapo A. Janukonis. J. Sacreste`as ir L. Samuolis.

„L. Samuoliui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. A. Janukoniui ir J. Sacreste`ui suteiktas įtariamųjų statusas“, – rašoma tuomet FNTT išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Linas Samuolis
Linas Samuolis
© DELFI / Audrius Solominas

A. Janukonis į tai atsakė: „Pareikšti įtarimai tėra viešųjų ryšių akcija“.

Į šią žinią reaguodamas Vilniaus tarybos konservatorių frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas sakė, kad tai yra pakankamas pagrindas svarstyti apie šilumos tinklų nuomos sutarties su „Vilniaus energija“ nutraukimą.

„FNTT pareikšti įtarimai „Icor“ įmonių grupei ir „Vilniaus energija“ vadovams visiškai diskredituoja šilumos tiekimo paslaugos Vilniaus mieste patikimumą, nes sostinės gyventojai pagrįstai gali abejoti ar jų gaunamose sąskaitose už šildymą nurodytos sumos yra teisingos“, – sakė jis. – Kadangi šilumos tinklų nuomininką į Vilnių 2002 metais atvedė A. Zuokas ir visą šį laikotarpį jį akivaizdžiai proteguoja, politinę atsakomybę Vilniaus miesto meras A. Zuokas turi prisiimti jau šiandien.“

Apie „rubikoninį ikorą“ 2014 metais kalbėjo ir D. Grybauskaitė. „Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo“, – kalbėdama apie koncerną „Icor“ (buv. „Rubicon Group“) teigė D. Grybauskaitė.

Kalbėdama apie statytinius Energetikos ministerijoje prezidentė omenyje turėjo buvusią viceministrę Žydrūnę Juodkienę, kuri kartu su vyru Svajūnu Juodka dirbo „Vilniaus energijoje“.

Kaip paaiškėjo 2016 metais, S. Juodka iš „Vilniaus energijos“ vėliau gavo per 0,5 mln. litų arba 142 tūkst. eurų išeitinę išmoką, už kurią didesnių šilumos kainų forma nuo 2012 iki 2014 metų sumokėjo vilniečiai.

Teismų ir baudų metai

2015 metų kovo 23 dieną Vilniaus apygardos teismas atvėrė L. Samuolio, A. Janukonio ir J. Sacreste`o baudžiamąją bylą.

Paaiškėjo tai, kad kaltinamieji būtų asmeniškai gavę pinigų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Anot prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji atsisakė duoti parodymus.

Praėjus beveik pusmečiui L. Samuolis dėl garbės ir orumo pažeidimo į teismą padavė dvi FNTT darbuotojas.

„Dėl melagingų ir šmeižikiškų – visas ieškinys yra apie tai ir keliais sakiniais neturiu kaip to išdėstyti. Pradedant dėl to, kad jeigu įmonėje, kurioje yra operacijos apsimestinės ir baigiant eile kitų teiginių dėl tvarkų, kurių nesilaikyta. Kadangi teismas dar ieškinio nepradėjo nagrinėti, tai dėl niuansų, detalių nenorėčiau pasisakyti“, – BNS sakė L. Samuolio advokatas Jovitas Elzbergas.

Jovitas Elzbergas
Jovitas Elzbergas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Paklaustas, kodėl nuspręsta į teismą paduoti specialistes, o ne pačią FNTT, advokatas sakė, jog „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.

„Ne institucija atlieka išvadas, o konkretūs žmonės. Institucija tik atlieka ikiteisminį tyrimą, o konkrečių specialistų išvadų pagrindu formuotas kaltinimas. Tai yra, konkrečios specialistės parašė konkrečius teiginius neatitinkančius tikrovės, todėl konkrečios specialistės atsako už savo išvadą parašu ir sako, kad tose išvadose nėra nieko neteisingo. Jeigu jos yra tikros tuo, tai apsigins teisme, o jeigu nėra tikros, tai teismas pasisakys dėl to. Šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“, – tikino advokatas.

Rugpjūčio 18 dieną „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 27 milijonų eurų skolos, kurią sostinės savivaldybė įmonei skolinga už karšto vandens ir šilumos tiekimą.

2015 metų gruodžio 2 dieną Konkurencijos taryba „Vilniaus energijai“ skyrė 19 mln. eurų baudą.

Pasak Konkurencijos tarybos pranešimo, tarp „Bionovus“ ir „Vilniaus energijos“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš „Bionovus“. Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad „Vilniaus energija“ nepasinaudojo biokuro tiekėjų konkurencija bei galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis.

Gruodžio 22 dieną 600 tūkst. eurų baudą „Vilniaus energijai“ skyrė ir VKEKK.

„Tokį sprendimą komisija priėmė įvertinusi „Vilniaus energija“ veiksmus už informacijos nepateikimą atliekant bendrovės 2012–2014 metais reguliuojamos veiklos patikrinimą, siekiant įsitikinti teisingu sąnaudų paskirstymu tarp reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos bei kitų vykdomų komercinių veiklų“, – nurodė komisija.

Apie 104 mln. eurų nepagrįstų „Vilniaus energijos“ pajamų dieną prieš prabilo ir Vilniaus tarybos narys Juozas Imbrasas.

Jo teigimu, tokią išvada galima daryti po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas gruodžio 11 dieną panaikino Kainų komisijos 2010-ųjų gruodį priimtus sprendimus dėl „Vilniaus energijos“ šilumos ir karšto vandens kainos dedamųjų.

„Kiekvienam vilniečiui kas mėnesį buvo priskaičiuojama nepagrįstai apie 10 eurų. Padauginus iš 5 šildymo sezonų, susidarytų iki 300 eurų kiekvienam sąlyginiam vidutiniam apie 60 kvadratinių metrų dviejų kambarių butui, kuriuos vilniečiai permokėjo. Vilniaus miesto taryboje inicijuosime, kad vilniečiai atgautų permokas“, – tuomet J. Imbrasą citavo naujienų agentūra BNS.

Gruodžio 30 dieną taip pat uždaryta didžiausia šalyje termofikacijos jėgainė – prieš daugiau nei 30 metų pastatyta trečioji Vilniaus elektrinė.

Du arbitražai

2016-uosius „Vilniaus energija“ pradėjo prašymu tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone dėl investicinio ginčo prieš Lietuvos Respubliką nagrinėjimo.

„Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo“, – rašyta įmonės pranešime spaudai.

Pateiktame ieškinyje prieš Lietuvą reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos.

Malika Ghendouri
Malika Ghendouri
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kiek keistokai po tokio sprendimo atrodė pareiškimas, kad „Vilniaus energija“ norėtų ir toliau valdyti Vilniaus šilumos ūkį. Kovo 30 dieną Vilniaus savivaldybė gavo raštą, kuriame siūloma pratęsti nuomos sutartį, kurios galiojimui buvo likę lygiai metai.

Balandžio 20 dieną „Vilniaus energija“ dėl negrąžinamų skolų į teismą padavė savivaldybės administracijos vadovę Almą Vaitkunskienę.

„Šiandien kreipėmės į teismą, kad jis administracine tvarka nubaustų administracijos vadovę. Tai yra mūsų žingsnis iš nevilties, tikintis, kad tai paskatins mokėti skolas“, – sakė N. Mikalajūnas.

„Matyti, kad ir vėl „Vilniaus energija“ griebiasi šantažo. Užuot viešai aptarinėdami, kokiu eiliškumu Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo atsiskaityti su kreditoriais, kuriems skolos kalną, beje, sukaupė tuomečio mero A. Zuoko administracija, tegu šie verslininkai atsako visiems sostinės šilumos vartotojams – kodėl tuomet, kai sostinę valdė A. Zuokas, jie dėl savivaldybės įsiskolinimo nesikreipė į teismą, nors tuo pat metu vykdė aktyvią skolų išieškojimo veiklą iš eilinių miesto šilumos vartotojų“, – ieškinį komentavo vicemeras V. Benkunskas.

Rugsėjo 22 dieną DELFI paskelbė, kad VKEKK po daugiau ne metus trukusio patikrinimo nustatė, kad per trejus metus 2012–2014 metais šildymą sostinei tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ į šilumos kainas nepagrįstai įtraukė 24,3 mln. eurų.

VKEKK duomenimis, „Vilniaus energija" taip pat nepagrįstai skyrė lėšas: darbo užmokesčiui ir išeitinėms išmokoms – 3,3 mln. eurų; konsultacinėms paslaugoms – 2,26 mln. eurų; reprezentacijai (klientai ir renginiai) – 1,09 mln. eurų; narystei asociacijose – 0,44 mln. eurų; socialinei paramai (maitinimas, sporto veikla ir pan.) – 0,4 mln. eurų; labdarai (švietimo, ugdymo įstaigos ir pan.) – 0,29 mln. eurų; kelionėms – 0,15 mln. eurų; reklamai žiniasklaidoje – 0,12 mln. eurų.

Paaiškėjo, kad buvusiam „Vilniaus energijos“ viceprezidentui Alexander'ui Husty ir buvusiam prezidentui, valdybos pirmininkui ir įtariamajam baudžiamojoje byloj J. Sacrestas per tuos metus buvo išmokėta apie 2 mln. litų (579 tūkst. eurų) „papildomų administracinių išlaidų“.

24,3 mln. eurų vilniečių permoką VKEKK nutarė grąžinti per mažesnės šilumos kainas 2016–2017 metų sezono metu. Kainos sumažintos maždaug ketvirtadaliu, tačiau abejojama, ar bus spėta gyventojams grąžinti visą sumą.

Lapkričio 22 dieną teismas Konkurencijos tarybos prašymu buvo areštavęs beveik 20 mln. eurų vertės „Vilniaus energija“ lėšų. Dėl to sujudo įmonės tiekėjai. „Danpower Baltic“ gruodžio 2 dieną pranešė, kad „Vilniaus energija“ nebevykdo įsipareigojimų. Gruodžio 19 dieną „Vilniaus energijai“ ir vėl leista naudotis savo pinigais sąskaitose, sąskaitos buvo apmokėtos.

Likus vos kelioms dienoms iki 2017 metų „Vilniaus energija“ pranešė, kad nesutinka su VŠT parinktais miesto šilumos ūkio vertintojais, todėl prašo Stokholmo arbitražo paskirti nepriklausomą turto vertintoją.

Vilniaus šilumos ūkis į jo savininko rankas turėtų grįžti 2017 metų kovo 30 dieną. Tačiau tuo „Vilniaus energijos“ istorija Lietuvoje greičiausiai nesibaigs.

Dar nebaigtas A. Janukonio. J. Sacreste`o ir L. Samuolio baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teismuose lieka ir daugiau atvirų bylų, o tarptautiniai arbitražai iš esmės dar net neprasidėję.

***

Vilniaus mieste yra apie 648 tūkst. gyventojų ir 5750 pastatų. Centralizuotos šilumos tinklais „Vilniaus energija“ šilumos energiją tieki apie 80 proc. miesto pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių. Apie 73 proc. pateikiamos šilumos gyventojai suvartoja gyvenamųjų namų šildymui. Likusi šilumos dalis skiriama įvairių įstaigų, organizacijų bei įmonių patalpų šildymui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaičiūnas: Lietuvos sutartys dėl JAV SGD importo galimos jau kitąmet (21)

Lietuva jau kitąmet iš Jungtinių Valstijų gali pradėti importuoti suskystintas gamtines dujas (...

Žemos kainos gamtinių dujų rinkose lapkritį stebino investuotojus (21)

Lapkritį rinkos dalyvius stebino netipiškas gamtinių dujų kainų kritimas tiek pasaulinėje, tiek...

Gruodį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dar didėja (19)

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodį yra 5,37 ct/kWh (be PVM) ir, palyginti su...

Atsistatydino „Kauno energijos“ generalinis direktorius (9)

Kol kas nėra oficialaus Kauno miesto savivaldybės pranešimo apie tai, kad jai pavaldžios AB...

Elektra Lietuvoje praėjusią savaitę pigo 7 proc. (3)

Elektros energijos kaina praėjusią savaitę sumažėjo visose Baltijos šalyse , o didžiausias...

Top naujienos

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (392)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems dvi vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (17)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (95)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (58)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (129)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...

Iš Europos – vieningas smūgis Rusijai (261)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai,...

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (1208)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

Evelina Anusauskaitė-Young: man sakė, kad su tokia figūra niekada nebūsiu popmuzikos atlikėja (174)

Lietuvą Evelina Anusauskaitė-Young paliko prieš penkerius metus, tačiau susidomėjimas ja, regis,...