aA
Planuojant statyti Visagino atominę elektrinę su struktūriniu investuotoju iš Japonijos „Hitachi“, šios šalies kultūros žinovai pataria verslininkams iš anksto pasidomėti kultūriniais skirtumais ir pasiruošti išvengti galimų nesusipratimų.
Japonų verslo kultūra: ką reikėtų žinoti planuojant Visagino atominę
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kultūrinių skirtumų yra labai daug ir pirmiausiai reikia pasakyti, kad japonų kultūra yra vadinamojo aukšto konteksto kultūra, o tai reiškia, kad japonai labai daug dėmesio skiria kontekstui, svarbiausi yra santykiai, tarpusavio pasitikėjimas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko užima tai išvystyti. Priešinga yra amerikiečių žemo konteksto kultūra, kai svarbiausia – sutartys, rašytiniai įsipareigojimai“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Jis pataria atsižvelgti į tai, kad japonai labai daug dėmesio skiria mūsų vadinamoms smulkmenoms: padėkojimams, sveikinimams, mandagybėms pokalbyje ir dėmesiui pašnekovams.

„Vakariečiai dažniausiai mėgsta labai greitai pasirašyti sutartį, tuo tarpu japonams yra labai svarbu vienas kitą aplankyti, daugybę kartų pasižiūrėti, įvertinti situaciją, partnerius ir tik tada jau einama prie konkretaus verslo ir prie konkrečių įsipareigojimų. Įmonėms tenka ne vienerius metus važinėti į Japoniją, kol prasideda realus verslas“, - pasakoja A. Zykas.

„Pagrindiniai bruožai, kurie geriausiai apibūdintų Japonijos verslo kultūrą, būtų griežta hierarchija, etiketas bei kompromiso siekimas. Pagarba vyresniam bei aukštesnio rango asmeniui yra giliai įsišaknijusi Japonijoje, tai pasireiškia ir verslo pasaulyje. Pavyzdžiui, pasiūlymas įgyvendinti naują idėją turi praeiti nuoseklų patvirtinimo procesą, pirma, tarp to paties rango kolegų, o vėliau ir vadovaujančiomis pakopomis nuo apačios į viršų, taip sprendimo galia perduodama aukštesnio rango, o kartu dažniausiai ir vyresniam asmeniui, nes kilimas karjeros laiptais, tarp daugelio faktorių, taip pat priklauso ir nuo lojalumo įmonei bei asmens amžiaus. Be to, tokiu būdu užtikrinamas bendras sutarimas konkrečiu klausimu“, - antrina Japonijos kultūra besidominčios visuomeninės organizacijos „Hanabi“ klubas pirmininkas ir būsimasis Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas Donatas Keršys.

Etiketas ir nepagarba

Japonų kultūros žinovai sako, kad jei palyginti japonų ir lietuvių verslo kultūras, esminis skirtumas būtų tas, kad Lietuvos verslo kultūra yra kur kas artimesnė amerikiečių tradicijoms, o nepaisomi etiketo reikalavimai, apibrėžiantys, kaip reikia paduoti vizitines korteles, sveikintis ir susodinti svečius gali būti surasti kaip įžeidimas.

„Nustatytų elgesio taisyklių laikymasis irgi gerai apibūdina verslo kultūrą Japonijoje. Vizitinių kortelių bei verslo dovanų apsikeitimai dalykinio susitikimo metu arba nusilenkimai vieni kitiems sveikinantis būtų puikūs etiketo pavyzdžiai. Daugumos šių verslo kultūros bruožų ištakų reiktų ieškoti Japonijos istorijoje, religinėse praktikose: protėvių kulte, puoselėjančiame pagarbą vyresniam, susiskirsčiusioje viduramžių visuomenėje, griežtai reglamentuojančioje bendravimo normas tarp skirtingų socialinių sluoksnių. Žinoma, reiktų pripažinti, kad šiais laikais įprastinių normų tvirtumas yra reguliariai išbandomas naujų tendencijų iš užsienio“, - sako D. Keršys.

A. Zykas pastebi, jog japonai atkreipia dėmesį ir ne tik į tai, kaip žmogus elgiasi, bet ir į tai, kaip jis atrodo.

„Japonai yra labai atidūs detalėms, kas yra pakankamai tolima lietuviams. Japonams yra labai svarbu, kaip žmogus yra apsirengęs, kaip jis paduoda vizitinę kortelę, kaip yra susodinami svečiai ir daugybė kitų dalykų, į kuriuos lietuviai ne visada yra linkę atkreipti dėmesį, nes po sovietmečio mes esame labiau linkę kreipti dėmesį į esminius dalykus, ne visuomet padėkojama ar prisimenami geri darbai“, - teigia A. Zykas.

Tačiau jis pabrėžia, kad jei su japonais jau pavyko sudaryti verslo susitarimų, nustatančių terminus, užmokestį ir kitas tikslias sąlygas, jų turi būti laikomasi griežtai, nes priešingu atveju tai jau būtų vertinama kaip itin rimtas pažeidimas ir nepagarba.

„Antra vertus, japonai nepradeda realaus verslo, kol neįvertina visos situacijos ir impulsyvumo, kaip, pavyzdžiui, įsižeidimas, paprasčiausiai neparodoma. Jei japonas jau pasiryžta, darbai vyksta sistemiškai ir atsakingai. Santykiuose tarp japonų ir lietuvių bendrovių dažniau būna atvejų, kai lietuviai neįvykdo visų įsipareigojimų“, - sako A. Zykas.

Galimos grėsmės planuojant Visagino jėgainę

Paklaustas, su kokiomis grėsmėmis Lietuvos verslininkai, dalyvausiantys Visagino atominės elektrinės statybose gali susidurti, D. Keršys sako, jog jų neturėtų būti daug.

„Potencialiai didžiausios grėsmės būtų susijusios su japonų įmonėms būdinga griežta hierarchine struktūra bei polinkiu dalintis atsakomybę, dirbant komandoje bei priimant sprendimus. Tačiau asmeniškai labiau būčiau linkęs manyti, kad „Hitachi“ kaip tarptautinė kompanija, turinti ilgametės patirties užsienyje, sugebės išvengti sunkumų, susijusių su tarpkultūriniais skirtumais“, - sako D. Keršys.

Tačiau jis pataria lietuviams apsiginkluoti kantrumu ir pagarba bei vengti individualių sprendimų.

„Žvelgiant iš kultūrinių skirtumų pozicijos, pagrindinis patarimas būtų vengti individualių sprendimų, o ieškoti konsensuso, kartu pasistengti daugiau dėmesio skirti darbui komandoje“, - sako jis.

„Japonų verslo kultūros vadybiniai principai remiasi tuo, kad svarbiausia yra žmogus, jam ir jo tobulinimui yra skiriama daugiausiai dėmesio, o kai žmonės tampa sistemos dalimi, jie užima labai aiškias vietas įmonėje. Japonijos įmonių vadybos sistema yra hierarchinė ir sprendimų priėmimas užtrunka daug ilgiau nei Vakaruose, negu Lietuvoje, nes visa ta hierarchinė sistema turi būti pereinama nuo apačios iki viršaus ir paskui vėl atgal. O atsakomybės yra siejamos tiek su amžiumi, tiek su patirtimi tam tikroje įmonėje. Kuo ilgiau žmogus dirba, tuo jis gauna aukštesnį postą, bet tai nereiškia, kad jis gauna didesnę atsakomybę. Dažniausiai, kuo aukštesnis žmogaus postas, tuo mažiau atsakomybės jis turi, nes atsakomybė yra paskirstyta ir yra kolektyvinė“, - vadybinius skirtumus paaiškina A. Zykas.

Kai taikoma japonų patarlė “verslas - tai karas“

Aurelijus Zykas
Aurelijus Zykas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Japonai turi įvairių verslo procesus apibūdinančių patarlių, kurių viena - „verslas - tai karas“, tačiau šios šalies kultūros žinovai ramina, kad ji galioja ne partneriams, o konkurentams.

„Ši patarlė susiformavo dėl istorinių procesų: 5-6 dešimtmetyje, kai japonų bendrovės sparčiai vystėsi, vyko įmonių karai ir konkuruojanti bendrovė buvo vertinama kaip priešo įmonė. Egzistavo ir tokia terminologija, kaip bendrovių šnipai, įmonių kariai ir panašiai. Antrasis pasaulinis karas Japonijoje peraugo į įmonių karus, tačiau šis pasakymas dar galioja ir šiais laikais, kai kalbama apie konkurentus. Tačiau verslo partneriai paprastai tampa draugais ir su jais yra išugdomas ir puoselėjamas pasitikėjimas“, - sako A. Zykas.

„Sudarius sutartį su japonais bendradarbiavimas dažniausiai tęsiasi ilgus metus. Tuo tarpu amerikietiškajame modelyje pirmenybė teikiama kainai, todėl gavus komercinį pasiūlymą su aukštesne kaina iš ilgalaikio partnerio pirmenybė gali būti teikiama ir kitai įmonei, pateikusiai mažesnę kainą, taip nutraukiant bendradarbiavimą su ankstesniu verslo partneriu“, - japonų kultūros ypatumus paaiškina D. Keršys.

Jis priduria, kad jei jau japonai nusprendžia, jog jiems pateiktas netinkamas pasiūlymas, jie stengsis kuo mandagiau apie tai pranešti.

„Pavyzdžiui, jeigu amerikiečių verslininkas, gavęs pasiūlymą, kuris jo nedomina, tiesiai šviesiai pasakys, kad pateiktas pasiūlymas yra nepriimtinas ir nepavyks susitarti, tai japonų verslininkas tą pačią žinią pasistengs perduoti kuo subtiliau, pridangstant komplimentais bei laikantis etiketo, kartu sukurdamas atitinkamą kontekstą, iš kurio derėtų suprasti jo atsakymą. Labai dažnai nesusipratimų kyla ir dėl lingvistinių subtilybių, mat dažnai japoniškai neigiamas atsakymas yra kur kas akivaizdesnis nei jį perduodant angliškai“, - sako D. Keršys.

Tačiau specialistai sutaria, kad jei bendradarbiavimo su japonais pavyksta pasiekti, jis turėtų būti ilgalaikis ir produktyvus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ignalinos AE vadovas: koronaviruso krizės įtaka Ignalinos AE buvo minimali (1)

Koronaviruso krizė kiek sulėtino nuo 2010 metų nebeveikiančios ir uždarymo projektus...

Skvernelis apie derybas su Baltijos šalimis dėl Astravo AE: artėjame prie susitarimo (6)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad artėjama prie susitarimo su Baltijos šalimis...

Žinia apie JAV „juodojo aukso“ atsargų sumažėjimą kelia naftos kainas (1)

Neoficialiems duomenims parodžius, kad JAV komercinės „juodojo aukso“ atsargos per praėjusią...

Vaičiūnas kreipėsi į EK dėl Baltarusijos veiksmų skubinant nesaugios Baltarusijos BE paleidimą (6)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas , atsižvelgdamas į Baltarusijos veiksmus skubinant...

„Kauno energija“ pasirašė 55 mln. eurų paskolos sutartį su EIB

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ pasirašė 55 mln. eurų paskolos sutartį su...

Top naujienos

Braška Baltarusijos režimo pamatai: signalus siunčia žurnalistai ir buvę kariai (213)

Pastarosiomis valandomis beveik kas 20 minučių pasirodo naujas vaizdo įrašas, kuriame buvę...

Tyrimas parodė, kad koronavirusas Lietuvoje atsirado anksčiau nei manyta (16)

Aiškėja, kad COVID–19 į Lietuvą atkeliavęs buvo anksčiau, nei skelbta oficialiai....

Į politiką grįžtanti Graužinienė: tiek, kiek atlaikiau, teko tik vienetams (379)

Buvusi Seimo pirmininkė, iš viešumos vienam politiniam ciklui pasitraukusi Loreta Graužinienė...

Ekonomistai – apie neramumų Baltarusijoje pasekmes Lietuvai: kai kuriems sektoriams kyla rizikų (198)

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės...

Tautiečiai keliauja ne tik į Palangą: mažai žinomoje Graikijos saloje dažniausiai girdisi lietuvių kalbos (2)

Po visus poilsiautojų kiekio Palangoje rekordus sumušusio savaitgalio, netyla kalbos, ar išties...

Gatesas įspėja: ši grėsmė pareikalaus kur kas daugiau mirčių nei COVID-19 ir veikti reikia jau dabar (174)

Billas Gatesas dar 2015-aisiais prognozavo, kad mikrobų sukelta pasaulinė katastrofa labai...

Tiesioginė transliacija / Delfi ryte – ugningas „The Roop“ pasirodymas ir kitos staigmenos (1)

Laidoje viešėsianti grupė „The Roop“ ne tik papasakos apie didžiausias naujienas, bet ir...

Ekspertai sunerimę: potvynis Šiaurės Korėjoje galėjo apgadinti branduolinį kompleksą

Šiaurės Korėją užklupę potvyniai galimai apgadino siurblines, naudojamas šios šalies...

Pamirškite, kad COVID-19 pasireiškia tik karščiavimu ir kosuliu – medikams susirūpinimą kelia visai kiti simptomai (261)

Jungtinėse Valstijose pradėjus plisti koronavirusui , dermatologai ant kai kurių paciento odos...

COVID-19 patvirtintas ir „Power Hit Radio“ programų direktoriui Sauliui Baniuliui: papasakojo apie simptomus ir davė svarbų patarimą (50)

„ Power Hit Radio “ programų direktoriui Sauliui Baniuliui nustatytas koronavirusas. Apie tai...

|Maža didelių žinių kaina