aA
Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis energetikos specialistas iš Japonijos dalijasi savo įžvalgomis apie problemas, su kuriomis susidūrė Japonija dėl atominės energetikos bei pradėjusi atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių plėtrą.
Yoshiaki Himeno
Yoshiaki Himeno
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lapkričio mėnesį į Lietuvą atvykęs Tokijo technologijos instituto (Japonija) profesorius Yoshiaki Himeno Lietuvos mokslų akademijoje skaitė paskaitą „Branduolinė energetika, jos technologijų plėtra įvairiose srityse, atsinaujinantieji energijos šaltiniai“.

Prieš paskaitą mokslininkas pasidalijo savo mintimis apie išmoktas branduolinės energetikos pamokas bei ateitį energetikos sektoriuje.

- Po Fukušimos atominės elektrinės nelaimės 2011 m. vėl paaštrėjo diskusijos dėl atominės energetikos saugumo. Tai visgi ar atominė energetika yra saugi?

- Fukušimos įvykio pagrindinė priežastis buvo potvynis. Jei į vandenį įdėsite savo išmanųjį telefoną, jis taip pat neveiks. Panašus dalykas nutiko ir Fukušimai. Elektriniai mechanizmai negalėjo pradėti veikti ir kontrolinė sistema sutriko dėl elektros trūkumo. Buvo košmaras. Tuo metu dirbančius darbuotojus netikėtai užpuolė situacija ir nelaimės valdymas įvyko ne taip, kaip turėjo pagal planą.

Tačiau šis įvykis išmokė, kaip reikia stabdyti tokio tipo nelaimes. Peržiūrėta rizikos sistema, kur įtraukti visi įmanomi įvykiai.

Atominių elektrinių rizika yra mažesnė nei dujomis ar anglimi elektrą gaminančių.

- Bet jei kažkas nutinka padariniai nepalyginami.

- Taip, padariniai didesni. Po Antrojo pasaulinio karo patirties japonai labai nervingi dėl radiacijos. Tačiau po Fukušimos įvykio mes išmokome, kokio lygio radiacija yra kenksminga, kokia ne.

Anksčiau žmonės galvojo, kad bet kokia radiacija yra blogai. Tačiau po visų monitoringų ir aiškinimų dabar žmonės supranta, kur yra pavojus. Dabar gyventojai žino, kad net pats žmogaus kūnas spinduliuoja tam tikrą radiaciją.

- Tai visgi Fukušimos atveju tai buvo žmogaus klaida?

Yoshiaki Himeno
Yoshiaki Himeno
© DELFI / Kiril Čachovskij

- Tai ne žmogaus klaida. Tiesiog atominė elektrinė buvo per mažame lygyje, kad išvengtų potvynio. Cunamio metu rytiniame Japonijos krante veikė apie 11 atominių elektrinių. Bangos siekė apie 15 m, o Fukušima galėjo išvengti tik bangų iki 10 m. Kitos elektrinės nesulaukė tokio likimo.

Pavyzdžiui, apie 180 km nuo Fukušimos esanti Onagawos atominė elektrinė patyrė bene patį stipriausią drebėjimą, bet ten nieko nenutiko. Nuostoliai maži.

Prieš porą metų specialistai tyrė Onagawos atominę elektrinę, norėdami išsiaiškinti, kuo ji ypatinga ir priėjo prie išvados, kad nuostoliai buvo labai maži, o Fukušimos nelaimė įvyko dėl potvynio.

- Ar po įvykio pasikeitė gyventojų nuomonė apie atominę energetiką?

- Po įvykio žmonės buvo labai išsigandę dėl radiacijos, daug žmonių buvo paprašyta evakuotis iš netoli esančios teritorijos, bet tuo metu jie net nežinojo, kokia radiacija yra kenksminga. Vyko didelis aiškinimas žmonėms apie kenksmingą radiacijos lygį. Bet didelė dalis žmonių į atominę energetiką žiūrėjo neigiamai.

Visgi to paties nepatyrę vakarinės Japonijos gyventojai žiūri racionaliai.

Per paskutinius trejus metus Japonija stebi didėjantį iškastinių energijos šaltinių (dujos, nafta, anglis) importo augimą. Turėjome didelį importo deficitą, greitai besiplečiančią atsinaujinančių išteklių energetiką. Tai augino elektros kainą.

Valdžios skaičiavimu po Fukušimos įvykio elektros sąskaitos žmonėms išaugo apie 20 proc., įmonėms – apie 30 proc. Kai kurie Japonijos gamintojai galvoja apie savo gamyklų perkėlimą į Rytų Aziją. Bijoma, kad taip augs nedarbas. Todėl vėl gręžiamasi prie atominės energetikos.

- Ar sulaukiama pasipriešinimo?

- Žaliųjų. Tai jų darbas.

- Paminėjote atsinaujinančių išteklių energetiką. Kokia dabar situacija Japonijoje su ja?

Yoshiaki Himeno
Yoshiaki Himeno
© DELFI / Kiril Čachovskij

- Ji labai greitai plečiasi. Dar pernai saulės elektrinių pajėgumai išaugo dvigubai. Daug mažų verslų bando investuoti į didelio pajėgumo elektrines. Elektra superkama po 37 jenas (87 ct). Tai tapo pinigų vaikymosi šaltiniu. Manau, kad valstybė greitai pristabdys šį procesą.

Vėjo energetikos plėtra vyksta stabiliai, po Fukušimos augo lėtai. Bet tai irgi tampa pinigų vaikymosi šaltiniu.

- O ką manote apie revoliucijas žadančią termobranduolinę energetiką?

- Kol kas tai – mokslinė fantastika. Manau, kad tai kito šimtmečio klausimas, bet aš to jau nesulauksiu.

- Tai gal daugiau vilčių žada vandenilinė energetika?

- Tikrai taip. Čia jau vieno, dviejų dešimtmečių klausimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

ESO perspėja: kaip saugiai elgtis potvynio metu (4)

Dėl staigiai pakilusios oro temperatūros ir sukilusio vandens, hidrometeorologijos specialistai...

Dujų balionų keitimui – dar 10 mln. eurų (25)

Daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų...

„Ignitis grupė“ apsisprendė plėsti Kruonio HAE (15)

„Ignitis gamyba“ stebėtojų taryba pritarė bendrovės valdybos sprendimui patvirtinti Kruonio...

Kreivys ragina Ukrainą neprekiauti baltarusiška elektra (54)

Siekiant stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) antrojo bloko statybas yra būtina neprekiauti...

Lenkijos „Orlen“ vadovas Šimonytei pristatys numatomas investicijas (11)

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas ketvirtadienį...

Top naujienos

Ramūnas Bogdanas | D+

Niekšinga bolševikinė tradicija nuodyti valstybės „priešus“ tęsiasi, skiriasi tik mados: aukų sąrašas pildomas

Nuodijimas kaip būdas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu žinomas nuo seniausių laikų. Nužudymas...

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio (138)

Pralaimėjimas kare prieš Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho jau pernai šokiravo ir prislėgė...

Moteris nustebo, palyginusi grįžusiųjų izoliacijos trukmę Lietuvoje ir ES šalyse: skirtumas didžiulis (117)

Kaunietės Linos šeima dėl šeiminių aplinkybių daug keliauja po įvairias šalis, o grįžusi...

27-metis su tėvais gyvenantis jaunuolis tapo COVID-19 prognozių superžvaigžde (53)

Varžytuvėse dėl tiksliausio koronaviruso prognozuotojo titulo pagrindiniai varžovai buvo...

Paulius Jurkevičius. Nacionalinė akių muilinimo programa: jokių bangų! (21)

Kai kurie žodžiai erzina. Kai kurie sukelia kone dusulį (pykčio). Tam tikri žodžiai yra...

Kur šiais metais bus keliaujama: atsigavimą pastebi Afrikoje ir Antarktidoje (6)

Visuotinės pandemijos pradžioje kelionių ekspertai puolė spėlioti atsigavimo trajektoriją. Ar...

Agnė K. | D+

Karantininis pavasaris Nr.2: ar ir vėl neišlįsime iš treningų? ekspertės patarimai, kaip derinti stilių ir patogumą (1)

Žiūrint į socialinius tinklus, peršasi išvada, kad žmonės karantino metu nešioja tik...

Drukteinis: ar galima diskriminuoti žmogų už tai, kad jis nepasiskiepijo? (553)

Darbdaviai, svarstydami, kaip paskatinti skiepijimąsi, įvardija, kad galėtų kompensuoti ir...

Kodėl persirgus COVID-19 ilgainiui sumažėja antikūnų kiekis ir ar tas pats nutinka pasiskiepijus vakcina?

Visame pasaulyje pradėtų naudoti vakcinų nuo naujojo koronaviruso sukeliamos COVID-19...

Dončičiaus stiliumi: Vinalesas tritaškiu nuo lentos išplėšė pergalę „Lietkabeliui“

Šeštadienio vakarą Pasvalyje vykusiose rungtynėse, svečiai iš Panevėžio iškovojo 14-ąją...