Fukušimos atominės elektrinės avarijos sukrėsta šalis stengsis iki 2040 metų atominės energijos sunaudojimą sumažinti iki nulio ir galiausiai uždaryti visus savo reaktorius, kurie kadaise nedaug gamtinių išteklių turinčią Japoniją aprūpindavo trečdaliu energijos.
„Vyriausybė pasinaudos kiekvienu galimu politikos ištekliumi, kuris leistų 4 dešimtmetyje atominės energijos gamybą sumažinti iki nulio“, – teigiama dokumente.
Tokį sprendimą priėmusi Japonija žengia Italijos, Šveicarijos ir Vokietijos pėdomis. Pastaroji atominės energijos žada atsisakyti iki 2022 metų.
Naujoji Tokijo energetikos politika ragina uždaryti visus reaktorius, kurie yra senesni nei 40 metų, nestatyti naujų, o turimus reaktorius paleisti tik tuomet, jei jie atitiks naujos reguliacinės agentūros paskelbtus standartus.
Artėjant šio rudens visuotiniams rinkimams, atominė energija Japonijoje tapo aktualiu klausimu. Reguliariai rengiami protestai, raginantys jos atsisakyti, kartais sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių.
Penktadienį paskelbtas sprendimas priimtas praėjus maždaug 18 mėnesių po to, kai didžiulis cunamis užliejo Fukušimos atominės elektrinės vėsinimo sistemas, sukeldamas radioaktyvių medžiagų nutekėjimą. Tai didžiausia branduolinė katastrofa nuo 1986 metų nelaimės Černobylyje.
Per artimiausius mėnesius po nelaimės įprastiems saugumo patikrinimams išjungti visi veikiantys Japonijos reaktoriai, darbą atnaujino tik du.
Japonija dabar smarkiai priklausoma nuo Vidurio Rytų naftos, o siekdama po nelaimės patenkinti energijos poreikius, buvo priversta smarkiai padidinti importą.
Vokietija praėjusiais metais pareiškė 17 savo branduolinių reaktorių išjungsianti iki 2022 metų, o italai referendume pasisakė prieš bet kokį atominės energijos gamybos, kuri sustabdyta po 1986 metų nelaimės Černobylyje, atnaujinimą.
Šveicarija pritarė planams 5 savuosius reaktorius uždaryti iki 2034 metų. Tačiau keletas Azijos šalių toliau intensyviai plečia savo branduolines programas.
