Seminare buvo perskaityta keletas įdomių pranešimų apie įvairias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės šilumą, pasidalyta patirtimi apie novatoriškus naudingųjų iškasenų tyrimo metodus ir užterštos žemės valymo būdus. Žurnalo skaitytojams pristatome Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus dr. Jono Satkūno pranešimą apie išteklius, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos statybos verslas.

Ištekliai – labiau ekonominė kategorija

Naudingąsias iškasenas žmonija kasdieniame gyvenime naudoja nuolat: namų statybai, infrastruktūros plėtrai, šildymui, transportui ir pramonei, maisto produkcijai gausinti ir kt. Išteklių poreikis koreliuojasi su šalies pragyvenimo lygiu – išsivysčiusios šalys jų sunaudoja daugiausia. Sunku įsivaizduoti išsivysčiusios šalies informacinės visuomenės egzistavimą be mineralinių išteklių naudojimo – vien kompiuteriui pagaminti panaudojama daugiau kaip 30 metalo rūšių, o atsisakyti asfaltuotų kelių, automobilių, skraidymo lėktuvu ir kitų dalykų šiuolaikiniame pažangiausių technologijų amžiuje yra neįmanoma. Patikimos ir neiškreiptos galimybės gauti žaliavų užtikrinimas tampa vis svarbesniu Europos Sąjungos konkurencingumo veiksniu.

Apsirūpinimas mineraliniais ištekliais, jų gavybos bei perdirbimo pramonės poveikis aplinkai, negrįžtamas mineralinių išteklių naudojimas yra didėjantis šių dienų visuomenės rūpestis. Tiesa, susirūpinimas išteklių išsekimu ir šalies, ir pasaulio mastu gali pasirodyti šiek tiek perdėtas, mat naudingųjų iškasenų ištekliai yra ne tiek geologinė, kiek ekonominė kategorija, glaudžiai susijusi su mokslo, technikos pažanga ir aplinkosaugos reikalavimais – tai, kas nėra naudinga kasti dabar, ateityje priklausomai nuo technologijų plėtros, ekonominės šalies būklės, pagaliau net pokyčių rinkoje gali tapti naudingąja iškasena.

Šiuo metu Lietuvoje įvairiu lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys – klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis – eksploatuojamos (pastarųjų dviejų rūšių naudingosios iškasenos naudojamos fragmentiškai). Daugiausia tai –statybinių medžiagų pramonėje ar keliams tiesti pasitelkiamos naudingosios iškasenos.

Išsivysčiusiose šalyse – didžiausias naudingųjų iškasenų poreikis

Naudingųjų iškasenų gavybą lemia daugelis veiksnių. Augant pramonei, statybos mastams gavyba didėja. Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 tonų iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje prieš du dešimtmečius šis kiekis siekė 10–12 tonų, 1996–2001 metais – iki 4 tonų vietos naudingųjų iškasenų. Tai daugiausia statybinės mineralinės medžiagos arba jų gamybai skirta žaliava.

Nuo 2001 metų dėl pramonės, kelių ir statybų verslo plėtros išgaunamų kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis didėjo ir 2007-aisiais siekė apie 5 tonas vienam gyventojui. Ekonominės krizės metu, 2009 metais, gavybos apimtys krito beveik 40 proc., tačiau 2013-aisiais jau pastebėta ryškesnė augimo tendencija.

Pažymėtina, kad apsirūpinimas, pavyzdžiui, smėlio ir žvyro ištekliais skirtingose vietose yra nevienodas, priklauso nuo geologinių sąlygų. Tarkime, Alytaus apskrityje dabartinių išžvalgytų išteklių užteks 137 metams (skaičiuojant 2011 metų gavybos tempais), o Klaipėdos apskrityje šių išteklių tėra 13 metų. Tokiu būdu skaičiuojant gavybos prognozes pagal apsirūpinimą ištekliais būtina atsižvelgti į geologines konkretaus rajono sąlygas ir kitas gavybos aplinkybes.

Laikas išmokti tausoti naudingąsias iškasenas

Kasant naudingąsias iškasenas, gamtiniai ištekliai sunaudojami negrįžtamai, išskyrus nedidelę dalį antriniu būdu perdirbamų, pavyzdžiui, statybinio laužo, žaliavų. Daugumos naudingųjų iškasenų telkinių formavimasis truko nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimties milijonų metų, o eksploatacija vyksta kelis dešimtmečius. Taigi naudingosios iškasenos yra neatsikurianti gamtinių išteklių rūšis. Net ir durpių, kurias sąlygiškai galima pavadinti atsikuriančiomis naudingosiomis iškasenomis, klodui susiformuoti reikia apie 8–10 tūkst. metų, o jis gali būti iškastas per kelis dešimtmečius. Be to, išgaunant kietąsias naudingąsias iškasenas negrįžtamai pakeičiama natūrali aplinka.

Todėl naudingųjų iškasenų gavyba turi būti tausojamoji, t. y. tenkinanti ne tik dabartinės visuomenės, bet ir ateinančių kartų poreikius, kuo mažiau pažeidžianti aplinką. Tam reikalingos ne tik patikimos žinios apie žemės gelmių išteklius, gavybos poveikį aplinkai, tvirta teisinė gavybos reglamentavimo sistema, bet ir tausojamosios gavybos geros praktikos principai.
Po eksploatacijos – sumani karjerų rekultivacija

Bet kokia naudingųjų iškasenų kasyba veikia aplinką, tačiau poveikio pobūdis, mastas yra įvairių gamtinių sąlygų ir žmogaus techninių bei ekonominių galimybių sąveikos funkcija. Iškasus naudingąsias iškasenas dažnai egzistuoja galimybė rekultivuoti iškastus plotus taip, kad ne tik būtų neutralizuoti kasybos padariniai, bet ir nesumažėtų (ar net padidėtų) funkcinė bei estetinė kraštovaizdžio vertė.

Naudingųjų iškasenų telkiniai ir jų prognoziniai plotai užima 4,14 proc. šalies teritorijos (be naftos telkinių), o su naftos telkiniais – 4,4 proc.

2012 metų duomenimis, naudingųjų iškasenų kasybos įmonėms skirti plotai sudaro 23,2 tūkst. hektarų (iš jų durpių kasybai – 13,9 tūkst. hektarų), arba tik 0,36 proc. Lietuvos teritorijos. Kasybos darbų metu pažeistos žemės plotas siekia 13,6 tūkst. hektarų. 78 proc. šio ploto sudaro eksploatuojami durpynai.

Pažymėtina, kad didėjant gavybos poreikiams šeimininkų neturinčių karjerų vis mažėja, kasybos įmonės perima apleistus karjerus, rengia naudojimo projektus ir įgyvendina rekultivacijos darbus, atkurdamos ir sutvarkydamos kasybos metu pažeistą kraštovaizdį. Kadangi rekultivacija atliekama tik visiškai išeksploatavus naudingųjų iškasenų telkinį, o jie paprastai yra kasami ne vieną dešimtmetį, karjerų rekultivacijos tempai nėra dideli – kasmet rekultivuojama nuo maždaug 13 iki 80 hektarų telkinių ploto. Tik užbaigus eksploatuoti visą telkinį rekultivuojami didesni plotai, pavyzdžiui, 2005-aisiais buvo rekultivuotas Sulinkių durpynas (508 hektarų ploto).

Dolomitas – ypatingas Lietuvos akmuo

Dolomitas aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuogulose, tačiau praktinę reikšmę turi tik arčiausiai žemės paviršiaus šiaurinėje Lietuvos dalyje slūgsantys klodai. Visi ištyrinėti telkiniai ir prognoziniai plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų bei Rokiškio rajonuose. Tai viršutinio devono Pliavinių (Čėdasai), Įstro, Stipinų (Petrašiūnai ir Klovainiai), Kruojos (Savėliškis) bei Žagarės (Skaistgirio) svitų dolomitas. Šių svitų dolomitas – skirtingos tekstūros, nevienodų fizinių ir mechaninių ypatybių, kiek mažiau skiriasi cheminė sudėtis. CaO kiekis svyruoja nuo 26 iki 32 proc., MgO – 15–20 proc., netirpi liekana – 5–18 proc.

Daugiausia dolomito išteklių yra Pakruojo rajone. Jis kasamas Petrašiūnų II ir Klovainių telkiniuose. Joniškio rajone kasamas Skaistgirio dolomito telkinys, Rokiškio rajone baigiamas naudojimui parengti Čedasų telkinys.

Dolomitas naudojamas skaldos, apdailos plokščių, tinkamų vidaus apdailai, statybinio akmens gamybai, be to – kalkių, romancemenčio, mineralinės vatos gamybai ir rūgščioms dirvoms kalkinti (ir maltas dolomitas, ir dolomitinės skaldos gamybos atsijos).

Dolomitą eksploatuoja: AB „Dolomitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Skaistgirio skalda“, UAB „Skalduva“. Leidimus turi, bet dar neeksploatuoja: AB „Kalcitas“, UAB „Silmija“, UAB „Čedasų dolomitas“, UAB „Alfa ir omega“.

Dideli dolomito ištekliai leidžia neribotai plėsti jo gavybą, o esant rinkai neriboti jo eksporto. Svarbu rasti naujų dolomito naudojimo galimybių, tiriant metalinio magnio ir jo junginių išgavimo iš dolomito perspektyvas kalcio salietros arba sodos gamybos proceso metu.

Nr.Naudingoji iškasenaMato vnt.Detaliai išžvalgyti ištekliai,Gavyba,Gavybos trukmė
   2013 01 012012 m.metais
1.Anhidritasmln. m380,69 
2.Dolomitasmln. m3115,350,94> 100
3.Durpėsmln. m31280,122,18> 100
4.Klintismln. m3211,860,66> 100
5.Molismln. m3144,760,24> 100
6.Smėlismln. m3275,251,9> 100
7.Žvyrasmln. m3645,694,64> 100

Detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų išteklių kiekis (2013 01 01) ir prognozuojamas jų gavybos laikotarpis.