Nedidelis regionas, bet su dideliais skirtumais.
Janis Bethersas
© Bendrovės archyvas

Taip būtų galima apibūdinti Baltijos šalių elektros rinką, kuri, nors yra beveik pilnai liberalizuota – tik Lietuvos namų ūkiai dar neperka elektros laisvojoje rinkoje – kiekvienos valstybės vartotojų sąskaitos už elektros energiją skiriasi pakankamai ryškiai.

Pigiausiai ji atsieina Lietuvos namų ūkiams, o brangiausiai – latviams.

Šiandien elektros kainą galutiniam vartotojui sudaro keturios dalys: elektros energijos kaina, paskirtymo tinklų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) ir PVM mokesčiai. Visų šių kainos komponentų palyginimas tarp Baltijos šalių puikiai atskleidžia kiekvienos valstybės rinkos būklę ir įstatymų leidėjų priimtų sprendimų poveikį.

Lietuvoje namų vartotojai elektrą perka pigiausiai, nors atviroje didmeninėje rinkoje ji pas mus neretai kainuoja 30 proc. brangiau, nei Estijoje.

Pagrindinė pigumo priežastis – elektros kaina namų vartotojams Lietuvoje tebėra reguliuojama, tad yra daugiau „politinė“, o ne nustatoma rinkos sąlygomis.

Tuo tarpu Latvijoje jau ilgiau nei pusmetį visi vartotojai elektrą perka laisvojoje rinkoje, o Estijoje ji atverta dar 2013 metais.

J. Bethersas. Lietuvos vartotojai moka mažiausią kainą už elektrą. Ar ilgam?
© Bendrovės archyvas

Kainos kiltų

Reguliuojamasis elektros tarifas Lietuvoje paskutinį kartą buvo peržiūrėtas 2014 metais. Todėl jeigu reguliuojamosios kainos Lietuvoje būtų panaikintos dabar, greičiausiai vartotojams tektų susitaikyti su kainų kilimu – elektros energijos kaina namų ūkiams priartėtų prie Latvijos kainų lygio, nes didmeninėje rinkoje elektros kainos tarp Lietuvos ir Latvijos yra praktiškai identiškos, o žemiausios jos – Estijoje, kuri yra gerai integruota su Skandinavijos šalimis ir turi didelius vidaus gamybos resursus – pagamina netgi daugiau elektros, nei suvartoja pati.

Tiesa, baimintis kainų padidėjimo Lietuvos namų ūkiams kol kas nereikėtų – šiuo metu viešai paskelbta, kad Lietuvos energetikos ministerija neplanuoja panaikinti reguliuojamųjų kainų namų ūkiams bent iki 2017 metų sausio 1 dienos.

O iki to laiko Lietuva jau turės elektros jungtis su Skandinavijos ir Lenkijos šalimis, kurios gali sumažinti didmeninių kainų lygį Lietuvoje ir Latvijoje.

Todėl galima prognozuoti, kad, atvėrus rinką 2017 m., Lietuvos namų ūkiai už elektros energiją nemokėtų daugiau nei dabar. Tiesa, abi šalys išliks nuolatinio energijos deficito valstybėmis, todėl prognozuojama, kad skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nors ir sumažės, tačiau bent 2016 metais dar išliks.

Galimas paskirstymo tinklo tarifų optimizavimas

Antras reikšmingesnis kainų komponentų skirtumas tarp Baltijos šalių pastebimas analizuojant paskirstymo tinklų tarifus. Jie Lietuvoje kol kas yra žemiausi, bet reikia turėti omenyje, kad jis taip pat yra reguliuojamas ir Lietuvoje šį komponentą reguliuotojas jau senokai buvo peržiūrėjęs.

Milžiniškas paskirstymo tarifų skirtumas tarp Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių verčia galvoti, kad toks žemas tarifų lygis nėra tvarus ir ateityje turėtų būti peržiūrėtas, kad būtų užtikrinamas paskirstymo tinklų patikimumas.

Lietuva susitvarkė su VIAP

Didžiausi skirtumai tarp Baltijos šalių yra pastebimi VIAP mokestyje, kuriuo subsidijuojami įvairūs energetikos projektai. Estijoje subsidijas gauna atsinaujinančiųjų energijos šaltinių jėgainės ir kai kurios efektyvios kogeneracinės elektrinės, Lietuvoje jos skiriamos ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių jėgainėms, ir kogeneracinėms elektrinėms.

Latvijoje padėtis panaši kaip Lietuvoje, tačiau yra vienas esminis skirtumas – tarp remiamų elektrinių didžiąją dalį sudaro kogeneracinės elektrinės, kurios kaip kurą naudoja dujas. Todėl Latvijoje mokesčiai kogeneracinėms elektrinėms yra tokio dydžio, kokie, pavyzdžiui, yra visi Lietuvos VIAP mokesčiai bendrai.

J. Bethersas. Lietuvos vartotojai moka mažiausią kainą už elektrą. Ar ilgam?
© Bendrovės archyvas

Be to, mano nuomone, Lietuva pastaraisiais metais demonstruoja didžiausią lankstumą tvarkydamasi su VIAP – jeigu anksčiau jis buvo didžiausias tarp visų Baltijos šalių, šiandien jis yra akivaizdžiai mažesnis ir netgi gali dar labiau sumažėti, maždaug iki Estijos VIAP lygio.

Apibendrinant Baltijos šalyse matomas tendencijas galima numatyti, kad ateityje elektros energijos kainos ir jos paskirstymo kainos Baltijos šalyse išsilygins.

Elektros energijos srityje tai skatins 2016 metais pradėsiančios veikti naujos jungtys ir jau suplanuotos kitos jungtys, kurios bus paleistos 2020 metais, o geriausios patirties perėmimas paskirstymo tarifų reguliavimo ir paskirstymo operatorių veiklos srityje užtikrins, kad ir šis kainų komponentas visose Baltijos šalyse pamažu išsilygins.

Tai reiškia, kad ilgesnėje perspektyvoje, kai visose Baltijos valstybėse elektros energijos rinka bus atvira, didžiausius skirtumus sąskaitose sudarys būtent VIAP mokesčio dalis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Gazprom“ planuoja antrąją „Turkish Stream“ giją nukreipti į Baumgarteno dujų skirstymo centrą Austrijoje (25)

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ planuoja sparčiai tiesiamo eksporto dujotiekio per...

„Gazprom“ šiemet tikisi rekordinio dujų eksporto į Europą (33)

Visą Rusijos gamtinių eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ planais 2017...

EK vadovas Junckeris: Astravo AE rūpi visai Europai (23)

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sako, kad dėl saugumo standartų Lietuvos...

Minskas sako esantis atviras bendradarbiavimui su ES dėl Astravo (17)

Baltarusija tvirtina esanti atvira bendradarbiavimui su Europos Sąjunga (ES) dėl atominės...

Lazdijų rajone - naftos produktų perpylimo „Mockavos terminalas“ (2)

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo veikti „Mockavos terminalas“ .

Top naujienos

Emigrantas norėjo pigiau Lietuvoje išsigydyti skaudantį dantį: košmaras, kurio niekam nelinkėtų (203)

Specialiai į Lietuvą iš Švedijos skaudančio danties išsigydyti grįžęs emigrantas norėjo...

Belieka tik pavydėti: kaimynams Lenkijoje sekasi geriau, negu pranašauta (268)

Net skeptiškiausi ekspertai pripažįsta, kad dabartinė Lenkijos vyriausybė vykdo rinkimų...

Sukrėsta šiaulietė parašė atvirą laišką Verygai: po jūsų sprendimo turiu stebėti, kaip degraduoja tėvas (858)

„Gerb. ministre Aurelijau Veryga , šiandien Jūs pasmerkėte mano tėtį ir toliau gerti!...

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje – didžiulės automobilių spūstys (26)

Šeštadienį Lietuvos-Lenkijos pasienio ruože, ties buvusiu Kalvarijos pasienio punktu, susiformavo...

Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė revoliucija (15)

Leidykla „Briedis“ pristato netrukus pasirodysiančią serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną...

Piknikas su Šimašiumi pakeitė daugiavaikės šeimos gyvenimą (128)

Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė sako tik Laisvės piknike iš mero...

Ventės ragas: tobulai sutvarkytas, bet ar įdomus?

Ventės ragas Lietuvoje yra lyg mitologinis objektas – kažkur labai toli, visai nepakeliui, su...

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (77)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Vilniaus oro uoste dėl gedimo leidosi į Hurgadą turėjęs skristi lėktuvas papildyta 10.49 (220)

Vilniaus oro uostas informuoja, kad 9.30 val. Vilniaus oro uoste laukiamas avarinis orlaivio su...

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“. Tiesiogiai iš Vilniaus.