aA
Kiekvieną kartą atsijungus „NordBalt“ elektros jungčiai su Švedija, Lietuvoje parduodama elektra gerokai pabrangsta. Nuo jungties atidarymo nepraėjo nė pusmetis, o ji jau buvo atjungta mažiausiai 6 kartus. Už tai atsakingi asmenys nepaaiškina gedimų priežasčių ir jų masto. Dėl to pasirodo vis daugiau teorijų apie nešvarius Rusijos žaidimus.
NordBalt jungtis
© Bendrovės archyvas

Neseniai ir Lenkijos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį į dažnai nustojančią veikti „NordBalt“ jungtį. Vienas iš apžvalgininkų priminė, kad Rusija įvairiomis priemonėmis nuolat trukdė jos statybai. Naudotos tiek informacinės atakos Švedijoje ir Lietuvoje, tiek kariniai laivai tose zonose, kur tiestas povandeninis elektros kabelis. Esą ir pastarieji jungties gedimai gali būti Rusijos darbas.

Vis dėlto Lietuvos ekspertai nelinkę tikėti tokiomis teorijomis. Jų nuomone, dažnų gedimų priežastys kur kas paprastesnės – sudėtingos naujos technologijos, patirties dirbant su jomis trūkumas, galiausiai paties kabelio ir jo tiesimo darbų kokybė.

„Gaudo“ gamyklinius trūkumus

Už elektros iš Švedijos tiekimą atsakingos bendrovės „Litgrid“ atstovai neatsakė į DELFI klausimą, ar šios darbuotojai turi kokios nors informacijos apie galimą Rusijos tarnybų įtaką vis pasitaikantiems „NordBalt“ gedimams. Taip pat nepaaiškino, kur tiksliai ir kas kiekvienu kartu sugedo.

„Litgrid“ komunikacijos projektų vadovė Gabrielė Patriubavičiūtė atsiųstame komentare pabrėžė, kad ji veikia „bandomuoju režimu“ ir gedimų ateityje turėtų sumažėti.

„Nuo „NordBalt“ jungties darbo bandomuoju režimu pradžios jungtis atsijungė šešis kartus. Kiekvieno atsijungimo aplinkybės gali būti skirtingos, pavyzdžiui, pirmą kartą Nybru keitiklyje suveikė automatika, reaguodama į tam tikrus pokyčius Švedijos elektros sistemoje“, – apie kitų trukdžių priežastis nutylėjo ji.

Anot vadovės, Europoje aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtys dėl gedimo vidutiniškai per metus atsijungia 9,8 karto. Dėl įvairių sutrikimų esą atsijungia ir elektros gamintojai, pavyzdžiui, užpernai Lietuvos generatoriai atsijungė 67 kartus.

„Bandomasis „NordBalt“ darbo režimas nuo normalaus jungties veikimo ir skiriasi tuo, kad galimas netolygus darbo grafikas. Remiantis kitų aukštosios įtampos jungčių eksploatavimo patirtimi, bandomasis jungties darbas su dažnais atsijungimais yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus. Atsijungimų skaičius ima mažėti jungties pirmųjų eksploatacijos metų pabaigoje“, – tikino ji.

G. Patriubavičiūtės teigimu, vartotojams tokie atsijungimai įtakos neturi ir jie nieko nepajunta, nes elektros sistemos dispečeriai ir automatika akimirksniu rezervuoja reikiamas galias ir subalansuoja sistemą. Ar (kaip) dėl to keičiasi elektros kaina ji neužsiminė.

Trečiadienį pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą „Litgrid“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Daivis Virbickas informavo, kad „NordBalt“ jungtis – yra viena iš sudėtingiausių iš veikiančių Europoje.

Daivis Virbickas
Daivis Virbickas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pagal atstumą (450 km) ji gerokai lenkia Švedijos ir Danijos 1994 m. nutiestą „Baltic Cable“ (262 km) ir nusileidžia tik „NordNed“ jungčiai tarp Norvegijos ir Nyderlandų (580 km), kuri nutiesta 2008 m.

Ketvirtadienį „Litgrid“ išplatino pranešimą, kad „NordBalt“ jungtimi perduodama elektra vėl prekiaujama elektros rinkoje.

„Vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius HVDC trūkumus – jungties eksploatacija ir jos atsijungimų stebėjimas bei kruopšti jų priežasčių analizė. ABB prašymu, sutarę su Švedijos perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnat“, kurį laiką ribosime jungties galią iki 500 MW, kad būtų įsitikinta, ar gedimo priežastys nėra susijusios su temperatūros parametrais,” – pranešime cituojamas D. Virbickas.

Jo teigimu, per pirmuosius du eksploatacijos metus antroji Suomijos-Estijos elektros jungtis buvo atsijungusi 22 kartus, iš jų pusė – avariniai atsijungimai. Esą visi šie atvejai skaičiuoti jau po to, kai jungties darbas bandomuoju režimu buvo pasibaigęs.

Palygino su automobilių atšaukimais

Energetikos ekspertas Romas Švedas nelinkęs tikėti sąmokslo teorijomis, kad dėl dažnų „NordBalt“ gedimų gali būti kalta Rusija. Nebent jų priežastis būtų kibernetiniai puolimai, tačiau apie juos neteko negirdėti iš pareigūnų.

„Gedimų priežastys gali būti kelios. Viena iš jų – techninė, apie ją galėtų daugiau pasakyti bendrovė. Kitos priežastys – geopolitinės, bet, sakyčiau, jos būtų labiau sąmokslo teorijos. Galima mėginti improvizuoti, kad Baltijos jūroje plaukioja įvairiausi povandeniniai laivai... Tačiau aš labiau laikyčiausi techninės“, – DELFI kalbėjo R. Švedas.

Jis argumentavo, kad „NordBalt“ jungtyje naudojamos labai sudėtingos technologijos ir pati jungtis yra viena iš ilgiausių, nutiestų po vandeniu. Be to, abejose jos pusėse pastatyti naujos technologijos nuolatinės srovės keitikliai.

„Jei švedai ir turi patirties eksploatuodami jungtį su Lenkija, tai mes panašios patirties neturime. Ta labai sudėtinga technologija buvo nupirkta, atvežta atskiromis dalimis, surinkta ir turi pradėti veikti nepriekaištingai. Mano vertinimu, dabartiniai trukdžiai yra grynai techniniai. Mums reikia įprasti dirbti su nauja technologija ir tai užtruks šiek tiek laiko“, – svarstė ekspertas.

Romas Švedas
Romas Švedas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Jis pasitelkė naujausio modelio automobilio analogiją. Esą pasitaiko, kad pristatę visiškai naują modelį, jo gamintojai po kurio laiko atšaukia kai kurias mašinas dėl vieno ar kito neišbandyto komponento gedimo.

„Šioje vietoje neįžvelgčiau geopolitinių priežasčių. Nemanyčiau, kad taip paprastai būtų bandoma įsikišti ar kažką daryti. Kita vertus, jeigu tai būtų kibernetinė ataka, informuotų atitinkamos tarnybos“, – kalbėjo R. Švedas.

Jis pripažino, kad sutrikus elektros tiekimui „NordBalt“ jungtimi jos kaina mūsų šalyje gerokai padidėja. Tačiau, anot eksperto, reikėtų pripažinti, kad iki naujų jungčių atsiradimo, Lietuva iš viso neturėjo rimtų energijos tiekimo alternatyvų. Esą Europos Komisija dėl to ir investuoja didžiules lėšas į panašius projektus, kad visoje bendrijoje atsirastų konkurencija šioje rinkoje.

„Kuo pigesnė elektra, kuo mažesni jos kaštai, tuo geriau visiems vartotojams ir pramonei. Kol jungčių nebuvo, vidutinė elektros kaina buvo viena iš aukščiausių visame regione, o tai mažino mūsų konkurencingumą“, – aiškino ekspertas.

Bėdos dėl nekokybiško kabelio?

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat nelinkęs tikėti, kad „NordBalt“ gedimai susiję su Rusijos veiksmais.

„Tikrai labai tuo abejočiau. Žinoma, sakyti, kad nieko nėra, gal nereikėtų, bet visada galima sukurti sąmokslo teoriją. Vis dėlto aš tą vertinu kaip prastai atliktus darbus. Kiek suprantu, dar pačioje pradžioje rangovams sunkiai sekėsi gaminti kabelį, jo dalį dėl netinkamos kokybės teko gaminti iš naujo.

Arvydas Sekmokas
Arvydas Sekmokas
© DELFI / Tomas Vinickas

Kiek iš šalies stebėjau šiuos procesus, vykdomų darbų ir naudotų medžiagų kokybė buvo ne pati aukščiausia, matyt, tai būtų galima laikyti grynai rangovo kalte“, – DELFI sakė jis.

Anot buvusio ministro, ar gedimai nesikartos ateityje, priklausys nuo to, kiek jungties užsakovai iš Lietuvos ir Švedijos sugebės išsireikalauti iš rangovų. Tačiau, pasak jo, net jei gedimai kartosis, tiesti kabelio iš naujo nereikės, nes tai būtų labai brangu ir techniškai sudėtinga.

„Aišku, kol kas, matyt, per mažai laiko praėjo, turėtų praeiti gal metai gal dar daugiau. Tada sistemiškai būtų pažiūrėta, kokie gedimai. Per ilgesnį laikotarpį pasirodo, kokie atsiranda. Tik tuomet atlikus kruopščią analizę bus galima daryti konkrečias išvadas, ką reikėtų keisti, kokios yra problemos“, – reziumavo A. Sekmokas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos energija“ Vilniuje įrengs beveik 60 greito elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą (4)

Energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „ Energijos tiekimas...

Vaičiūnas: Lietuvos sutartys dėl JAV SGD importo galimos jau kitąmet (22)

Lietuva jau kitąmet iš Jungtinių Valstijų gali pradėti importuoti suskystintas gamtines dujas (...

Žemos kainos gamtinių dujų rinkose lapkritį stebino investuotojus (21)

Lapkritį rinkos dalyvius stebino netipiškas gamtinių dujų kainų kritimas tiek pasaulinėje, tiek...

Gruodį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dar didėja (19)

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodį yra 5,37 ct/kWh (be PVM) ir, palyginti su...

Atsistatydino „Kauno energijos“ generalinis direktorius (9)

Kol kas nėra oficialaus Kauno miesto savivaldybės pranešimo apie tai, kad jai pavaldžios AB...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (147)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (7)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (50)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (47)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (215)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (35)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2528)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (25)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...