Lietuva, Latvija ir Estija prisijungė prie didžiausio pasaulyje sinchroninio tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse. Vakare Vilniuje laukiama aukščiausio rango svečių paminėti šį istorinį energetikos pokytį.
Prezidentas: istorinis momentas
„Prieš kelias akimirkas sulaukiau puikių naujienų. Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos sistema sėkmingai baigtas. Tai yra istorinis momentas.
Nuo šiol esame visiškai energetiškai nepriklausomi. Politinio šantažo laikotarpis baigėsi. Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisiima dalį atsakomybės už dažnio valdymą“, - pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, kitas strategiškai svarbus tikslas - nutiesti naują elektros jungtį su Lenkija „Harmony Link“ iki 2030 metų.
„Harmony Link“ prisidės prie stabilaus sinchronizavimo darbo ir prekybos elektros energija, užtikrins konkurencingas kainas gyventojams ir pramonei“, – kalbėjo prezidentas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad šiandien kuriama istorija.
Sistemos „susikabino“ ir dažnis pradėjo svyruoti vienodai. Viskas, kaip buvo planuota, siurprizų nebuvo jokių siurprizų
„Sujungiame Baltijos valstybes su Europos elektros tinklu. Tai yra laisvės diena, laisvės nuo grėsmių, nuo šantažo“, – sakė U. von der Leyen.
Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad beveik nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą sinchronizacija buvo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tikslas. Jis padėkojo buvusiems premjerams, energetikams, šalims partnerėms ir Europos Sąjungai.
„Žiūrint į ateitį bet kokia nepriklausomybė turi būti ginama ir saugoma. Jungtys turės būti saugomos, tiesiamos, o vietiniai generatoriai keičiami. Tik tuomet galėsime sakyti, kad esame stiprūs. Šiandien yra šventė. Lietuva švenčia jau antrą dieną.
Tikime ir pasitikime savo energetikais. Sveikinu Lietuvą, Latviją, Estiją ir visą Europą“, - atskiroje spaudos konferencijoje „Litgrid“ sakė G. Paluckas.
Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką ir būsto sektorių Dan Jørgensen sako, kad energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ypač svarbi.
„Sinchronizacija pabaigta beveik metais anksčiau – dėl atsidavimo ir dėl to, kad buvome kartu. Deja, esame baisioje padėtyje, kai Rusija įvykdė invaziją į Ukrainą. Tai mums parodo, kad turime būti 100 proc. nepriklausomi nuo Rusijos energetikos sistemų. Todėl tai yra nepaprastai svarbu mūsų saugumui“, - teigė eurokomisaras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, po ilgos energetinės priklausomybės išmušė naujas etapas šalies istorijai.
„Mūsų elektros sistema „plaka“ tuo pačiu dažniu kaip ir Europos Sąjungoje. Tai įvyko 14 val. 5 min. Tai labai svarbi akimirka mūsų istorijai. Tai pirmas kartas po 65 metų priklausomybės nuo Rusijos kai tampame nepriklausomi“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, Baltijos regionas yra stiprus kaip niekad.
„Tai beveik dviejų dešimtmečių projektas, jis jau baigtas“, - apie sinchronizaciją kalbėjo ministras.
Ž. Vaičiūnas optimistiškai žvelgia į galimybes susitarti dėl kitų projektų, pavyzdžiui, jungties „Harmony Link“.
„Projektas buvo sudėtingas procesas, kartu tai buvo mokymosi procesas. Dabar mes pasiruošę daryti viską. Gali būti taktinių detalių, bet manau, kad dabar jau galime susitarti dėl visko“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig Kloska komentavo, kad infrastruktūros saugumas išliks vienu svarbiausių uždavinių ateityje, savo ruožtu elektros jungtis „Harmony Link“ turėtų būti kitas žingsnis į infrastruktūros stiprinimą, tačiau tai susiję ir su finansais.
Ilgas kelias į energetinę nepriklausomybę
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis po sėkmingo sinchronizavimo su Europa pakomentavo „Delfi“, kad viskas vyko, kaip planuota.
„Pati sinchronizacija įvyko kaip ir planuota, lygiai 14 val. pradėjome sinchronizuotis, laukti, kol susivienodins dažnis kontinentinės Europos ir mūsų. Kai tik dažnio kreivės priartėjo, perjungėme nuo keitiklio į transformatorių ir viskas. Sistemos „susikabino“ ir dažnis pradėjo svyruoti vienodai. Viskas, kaip buvo planuota, siurprizų nebuvo jokių“, - komentavo „Litgrid“ vadovas.
Nors Lietuva Nepriklausomybę paskelbė prieš prieš 35 metus, visą šį laikotarpį buvome priklausomi nuo energetinės infrastruktūros ir valdymo Rusijoje. Dabar neliko ir šio ryšio, o anksčiau atsisakyta ir energijos išteklių importo iš Rytų. Tad galima teigti, kad Lietuvos energetika galutinai atsigręžia į Vakarus.
Sinchronizavimasis su Vakarų Europa yra vienas reikšmingiausių Lietuvos energetikos įvykių ir procesų, o tarp pastarųjų yra Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo įrengimas, dujų jungtis GIPL, naujos elektros jungtys, Elektrėnų kombinuoto ciklo bloko (KCB) pastatymas ir atsinaujinančios energetikos plėtra.
Būtent žaliosios energetikos tolesniam vystymuisi svarbi ir sinchronizacija, padėjusi finansuoti Lietuvos vidaus tinklų atnaujinimą ir stiprinimą. Tačiau naudų yra ir daugiau. Kalbant apie projekto kainą Lietuvos vartotojams, skaičiuojama, kad mėnesio sąskaita už elektrą gali augti puse euro, o latviams ir estams – daugiau.
Pasirengimas sinchronizacijos projektui prasidėjo 2007 metais. Ji pareikalavo nemenkų diplomatinių, politinių pastangų bei finansinių išteklių. Projekto kaina įvardijama 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 75 proc. arba 1,2 mlrd. eurų finansuojami Europos Sąjungos.
Išbandė sistemas
Taip jos parodė, kad gali prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų (KET). Lietuvai tai nėra pirmas bandymas, nes 2023 metų pavasarį šalis savarankiškai testavo atsijungimą nuo vadinamojo BRELL žiedo.
Primename, kad Europoje veikia kelios energetinės sistemos, tarp kurių: Didžiosios Britanijos, Šiaurės šalių, Kontinentinės Europos tinklai (KET) ir IPS/UPS sistema. Baltijos šalys tebeveikia IPS/UPS sistemoje, kurią valdo Rusija.
IPS/UPS sinchroninio darbo zona apima labai didelę geografinę teritoriją – kad būtų patogiau valdyti, ji padalyta į keletą mažesnių grupių. Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos kartu su Baltarusijos ir Rusijos Centrinės bei Šiaurės Vakarų teritorija veikia vadinamajame BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) žiede.
Paprastai tariant, vienas iš kritinių elektros sistemos parametrų – dažnis – bus valdomas ne iš dispečerinės Maskvoje, o decentralizuotai. BRELL žiedo nuo šio savaitgalio nebeliko. Rusija ir Baltarusija toliau veikia sinchroniniu režimu, o Kaliningrado sritis – izoliuotu režimu.
Pagal „Litgrid“ informaciją parengta schema, parodanti pagrindinius skirtumus tarp KET ir IPS/UPS:
Sinchronizacija per jungtį su Lenkija
Energetikos ministerija skelbė, kad Baltijos šalių sinchronizacija apima daugiau nei 40 projektų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje: elektros perdavimo linijų ir pastočių statybą, sinchroninių kompensatorių įrengimą, valdymo sistemų diegimą. Kiekvienoje Baltijos šalyje veiks po tris sinchroninius kompensatorius, tai didelės masės galingi elektros varikliai, skirti palaikyti tinklo inerciją ir dažnį, sumažinti įtampos kryčius.
Pati sinchronizacija su žemynine Europa vyks per jungtį su Lenkija „LitPol Link“. Ateityje planuojama nutiesti ir dar vieną elektros magistralę su šia šalimi „Harmony Link“.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetikos infrastruktūros saugumui pastaruoju metu buvo skirtas dar didesnis dėmesys. Viešojo saugumo tarnyba (VST) neseniai pranešė, kad „dėl geopolitinės padėties spartina apsaugos perėmimą“ ir nuo sausio 15 dienos užtikrina strateginės „LitPol Link“ jungties su Lenkija saugumą (Alytuje).
Be „LitPol Link“, Viešojo saugumo tarnyba saugo „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. Taip pat nuo balandžio 1 dienos pradeda saugoti elektros jungtį su Švedija „NordBalt“ (Klaipėdoje).
Rusakalbėje žiniasklaidoje buvo dezinformavimo kampanijų, tačiau energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Lietuvoje sisteminių atakų išvengta. Iš techninės pusės atsijungimas nuo BRELL pradėjo sklandžiai, izoliuoto darbo bandymas ir sinchronizacija su KET – taip pat buvo sklandi.
Sekmadienį – iškilmingas renginys istoriniam susijungimui
Sekmadienio renginiuose dalyvauja aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio šalių politikai: Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, Lenkijos prezidentas Andrzej Duda, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Atvyksta Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką ir būsto sektorių Dan Jørgensen, taip pat dalyvaus už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.
Renginiuose dalyvaus premjeras Gintautas Paluckas, o ministrų lygiu šaliai atstovaus energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Estijos klimato ministrė Yoko Alender, Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis, Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig Kloska.
Renginio dalyvių pasisakymų, nuotraukų galeriją galima rasti ČIA.
Iškilmių transliacija: