Per visą valstybę driekiasi 43 atominiai reaktoriai, tiesa, tik trys iš jų šiuo metu Japonijai teikia energiją.
Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo centro kvietimu DELFI gavo išskirtinę galimybę pasižvalgyti po itin griežtai saugomas dvi Japonijos branduolines jėgaines – Ikatos šiuo metu jau veikiantį trečiąjį reaktorių ir Šimanės atominės jėgainės trečiąjį reaktorių, kuris, kaip tikimasi, greitai taip pat turėtų aprūpinti šalį jai taip reikalinga energija.
Ikatos branduolinėje jėgainėje šiuo metu veikia tik vienas trečiasis reaktorius, pirmasis uždarytas po Fukušimos tragedijos (sustiprinus saugumo reikalavimus elektrinė gali veikti ne ilgiau nei 40 metų, pirmasis reaktorius pradėjo veikti 1977 m., todėl nuspręsta šį reaktorių išjungti).
Antrojo reaktoriaus likimas vis dar sprendžiamas, o trečiasis po didelių pastangų buvo įjungtas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Elektrinė užima 860 tūkst. kvadratinių metrų, joje dirba 1700 darbuotojų (įskaitant kontraktininkus).
Šimanės branduolinė jėgainė taip pat turi tris reaktorius, šiuo metu nė vienas iš jų neveikia. Planuojama, kad pirmasis reaktorius bus uždarytas – jau pateikti dokumentai jo uždarymui.
Antrasis reaktorius laukia vyriausybės patvirtinimo naujų saugumo reikalavimų atitikimui, o trečiasis turėjo būti atidarytas iki Fukušimos tragedijos, tačiau avarija pakoregavo planus ir teko reaktorių pritaikyti prie pasikeitusių saugumo reikalavimų: darbai beveik baigti, tačiau reaktorius vis dar neveikia. Elektrinės kompleksas užima 192 tūkst. kvadratinių metrų, joje dirba apie 2000 darbuotojų (įskaitant kontraktininkus). Neveikdama Šimanės atominė elektrinė per dieną patiria 3 mln. dolerių nuostolį.
Išskirtinis dėmesys gyventojams
Po Fukušimos tragedijos, kuomet kilęs cunamis sutrikdė branduolinės elektrinės reaktoriaus aušinimo sistemų darbą, ir per pasaulį nuvilnijo žinia apie ties branduolinės katastrofos riba esančią Japoniją, buvo uždaryta daugiau nei 40 branduolinių jėgainių reaktorių ir evakuoti tūkstančiai pavojingoje radiacijos zonoje gyvenusių žmonių.
Tai sukėlė ne tik audringą pasaulio, bet ir Japonijos visuomenės reakciją, šaliai teko peržiūrėti visą branduolinę strategiją ir pritaikyti saugumo reikalavimus, tačiau sunkiausia – paveikti gyventojų širdis ir protus, kuriems gyvenimas šalia atominės jėgainės po Fukušimos tragedijos pradėjo priminti gyvenimą ant parako statinės.
Pastangos pristatyti gyventojams branduolinę energetiką ir supažindinti su jėgainės veikimo principais bei saugumo reikalavimais – akivaizdžios.
Visi branduolinių jėgainių lankytojai pirmiausiai vežami į informacijos centrus, kuriuose supažindinama su pagrindiniais elektrinės veikimo principais.
Šimanės branduolinėje jėgainėje yra specialūs vaikams ir jų mamoms skirti žaidimų kambariai, kur vietiniai gyventojai lankosi su savo atžalomis ir žaidžia žaidimus, padedančius vaikams suprasti branduolinę energetiką.
Jiems pateikiami ir trumpi keleto klausimų egzaminai (pavyzdžiui, kas yra atomas), o teisingai atsakius į klausimus įteikiami specialūs vaikams skirti prizai. Informacijos centre interaktyviai aiškinamas reaktoriaus veikimo principas japonų kalba.
Toks rūpinimasis bendruomene Šimanės atominėje jėgainėje nė kiek nestebina, nes 30 km. atstumu nuo jėgainės gyvena 460 tūkst. gyventojų, o ruošiant vėl įjungti trečiąjį reaktorių pasipylė protestai.
Šimanės jėgainės atstovai tikino, kad komunikacija su gyventojais užtikrinama per vietos spaudą, brošiūras, nuolat atnaujinant informaciją tinklalapyje apie naujus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimą bei tiesiogiai lankantis pas vietos gyventojus namuose.
Beje, tokie vizitai į gyventojų namus vykdomi vieną-du kartus per metus.
Godzila ir branduolinė energetika
Prisimenate legendinį japonų monstrą Godzilą? Fantastinio filmo „Godzilla vs. Destoroyah“ (1995 m.) siužete galima pamatyti ir Ikatos atominės elektrinės prototipą, kai iš vandens lipanti būtybė nusitaiko į atominę elektrinę, kuri atrodo visiškai taip pat kaip ir Ikatos atominė elektrinė. Strateginiam objektui grėsmė gali iškilti ne tik fantastiniuose filmuose, todėl išeinant iš informacijos centro ir vykstant į atominę elektrinę būtina palikti mobiliuosius telefonus ir praeiti kruopštų saugumo patikrinimą.
Važiuojant reaktorių link griežtai draudžiama fotografuoti vietovę.
Paklausti atominės elektrinės darbuotojai tvirtina, kad per metus Ikatos atominės elektrinės informacijos centre apsilanko apie 30 tūkst. žmonių, tačiau apžiūrėti reaktorių gali patekti tik 6 tūkst. smalsuolių per metus.
Saugumo reikalavimai dar labiau sugriežtėjo po Fukušimos tragedijos, o padidintas apsaugos lygis sumažino lankytojų skaičių. Visiems lankytojams įteikiamos kepurės, dengiančios ausis, ir balti apsauginiai šalmai bei akiniai. Jokių papildomų drabužių negauname.
Artėjant link Šimanės branduolinės elektrinės galima pamatyti sieną, kuri saugo elektrinę iš jūros pusės. Ji yra penkiolikos metrų virš jūros lygio. Skaičiuojama, kad kilus cunamiui vanduo nepasieks elektrinės ir atsimuš į sieną (apskaičiuotas didžiausios galimos cunamio bangos aukštis – 9,5 metro).
Ikatos branduolinė jėgainė iškilusi 10 metrų virš jūros lygio, apskaičiuota galimo cunamio banga – 8,1 metro.
Nepaprastų situacijų centras su lovomis ir maisto daviniais
Viena svarbiausių atominių elektrinių pastatų, jeigu nutiktų nenumatytų atvejų, – nepaprastų situacijų centras
Prieš įžengiant į šį pastatą būtina nusiauti batus ir pasikeisti juos į gumines šlepetes. Centras tiek Ikatos, tiek Šimanės atominėse elektrinėse apsuptas incidento atveju radiaciją turėsiančia sustabdyti siena, pats pastatas įrengtas taip, kad būtų apsaugotas nuo žemės drebėjimų.
Ikatos atominės elektrinės nepaprastų situacijų centre savaitę be pagalbos iš išorės galėtų išgyventi iki 100 žmonių, Šimanės atominėje elektrinėje savaitę dirbti galėtų iki 300 žmonių.
Centras aprūpintas visomis reikalingomis priemonėmis susisiekimui su išoriniu pasauliu (vaizdo konferencijų galimybe, linijos su vyriausybe ir pan.), čia nuolat gali būti stebimi elektrinėje vykstantys procesai. Papildomi energijos šaltiniai, kuras, vandens rezervuaras.
Taip pat nepaprastųjų situacijų centre įrengti dušai ir kitos patalpos, skirtos sunaikinti radioaktyvias medžiagas.
Aukštai prie lubų, centro lentynose, sudėti maisto daviniai, o atskirame kambaryje yra ir poilsio erdvė, kurioje darbuotojai kilus nepaprastoms situacijoms galėtų pailsėti.
Daugelį saugumo reikalavimų elektrinėse pakoregavo Fukušimos avarija. Atominėse elektrinėse kruopščiai išanalizuoti visi Fukušimoje dėl cunamio įvykę nesklandumai ir ši patirtis pritaikoma, siekiant apsisaugoti nuo panašaus pobūdžio incidentų ateityje.
Atominėje elektrinėje – naujausia technologinė pažanga
Ikatos atominėje elektrinėje siauru koridoriumi žingsniuojame link vienos pagrindinių atominės elektrinės vietų – energinio bloko valdymo pulto Prieš pasiekdami elektrinės „protą“ praeiname metalines vandeniui atsparias duris, kurios cunamio atveju neleistų vandeniui patekti į atominę elektrinę. Matyti, kad sunkios metalinės durys primena seifą, tokius spėjimus patvirtinta ir Šimanės elektrinės darbuotojas – specialios durys buvo specialiai užsakytos iš įmonės, gaminančios seifus.
Ikatos atominėje elektrinės pagrindiniame valdymo pulte – dviejų pamainų komanda iš penkių darbuotojų. Pro stiklą matyti, kaip darbuotojai tikrina elektrinės procesų būseną, stebi ir kontroliuoja situaciją reaktoriuje. Tai – patalpa, kurioje daugybė mygtukų ir ekranų.
Lankytojams paaiškinama, kad čia dirbanti komanda taip pat nuolat stebi elektrinės teritorijos radiacijos lygį. Ikatos atominėje elektrinėje valdymo pultas vis dar nėra skaitmenizuotas, tačiau Šimanės elektrinės darbuotojai jau dirba su skaitmeniniais ekranais.
Anot elektrinės atstovų, su tokiu skaitmenizuotu valdymo pultu patalpoje užtektų ir vieno žmogaus, tačiau laikantis griežtų saugumo reikalavimų,šioje elektrinės vietoje dirba du žmonės. Skaitmenizuotas valdymo pultas taip pat sukurtas taip, kad padėtų išvengti žmogiškosios klaidos faktoriaus.
Tokia branduolinė elektrinė galėjo būti ir Lietuvoje
Įdomu, kad Lietuvoje šiuo metu įšaldytas Visagino atominės elektrinės projektas taip pat turėjo būti vykdomas pagal Šimanės atominės elektrinės prototipą, taigi mūsų šalyje turėjo būti pastatyta techniškai tokia pati atominė elektrinė.
Šiuo metu Šimanės atominėje elektrinėje nuolat lankosi ir Didžiosios Britanijos delegacijos – britai pagal Šimanės atominės elektrinės modelį taip pat planuoja statyti savo branduolinę elektrinę.
Aplankome ir turbinos generatoriaus patalpas. Susikalbėti čia sudėtinga, nes didelis triukšmas. Ikatos atominėje elektrinėje į turbinos generatorių galėjome pažiūrėti per stiklą, nes elektrinės darbuotojai tikino, kad šalia turbinos ne tik didelis triukšmas, bet ir ganėtinai karšta.
Šimanės atominėje jėgainėje leista apžiūrėti ne tik patį reaktorių, bet net ir pamatyti ankštą patalpą, kurioje talpinamos branduolinės kasetės. Ši patalpa griežtai saugoma, todėl prašoma palikti bet kokius pašalinius daiktus – rašiklius, bloknotus ir kt.
Po patalpas vaikštome apsiavę specialius batus, kurie buvo paruošti iš anksto atsižvelgus į kiekvieno asmens kojų dydį. Jie buvo tvarkingai sudėti lentynose su priskirtomis pavardėmis. Vaikštant po šias patalpas jaučiamas ypatingas susikaupimas, todėl patalpose judėjome lėtai.
Akivaizdu, kad Japonija, kuri taip stokoja resursų, pasirengusi ir toliau plėtoti branduolinę energetiką.
Japonams vystant branduolinę energetiką teks nugalėti dar vieną Godzilą, įskaitant ir kai kurių visuomenės grupių skeptišką požiūrį į branduolinę energetiką, tačiau elektrinės komunikacijos strategija vietinėse bendruomenėse veikia.
