Energetinių resursų sąnaudos išaugo kelis kartus
Visos šalies vandentvarkos įmonės paklius į pabrangusių energetinių resursų spąstus, kai kurios jų gali patirti rimtų nuostolių, įspėja Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA). Anot jos vadovo Broniaus Miežutavičiaus, visa tai atsilieps ir vartotojams – kitais metais augs geriamojo vandens kaina.
Štai „Šiaulių vandenų“ pavyzdys: skaičiuojama, kad vien šiemet įmonės išlaidos dujoms sudarys 405 tūkst. eurų. Žymiai padidėjus dujų kainai ir prognozuojant dar didesnį pabrangimą nuo kitų metų pradžios, dujų sąnaudos sudarys jau 612 tūkst. eurų per metus. Elektros kaina šiemet taip pat didėjo tris kartus, atitinkamai šiemet planuojamos išlaidos už elektrą sieks 600 tūkst. eurų, o kitais metais – 900 tūkst. eurų.
Iš viso už energetinius resursus 2022 m. planuojamos išlaidos sudarys apie 1,5 mln. eurų, o 2020 m. siekė tik 560 tūkst. eurų.
Panaši padėtis ir kituose miestuose – Kaune ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, „Klaipėdos vandenų“ sąnaudos už elektrą šiemet per devynis mėnesius buvo 100 tūkst. eurų didesnės, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. „Kauno vandenų“ energetinių resursų sąnaudos šįmet per devynis mėnesius išaugo 7,6 proc., o vien tik dujų sąnaudos padidėjo 30 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak LVTA prezidento, prie augančių sąnaudų ir atitinkamai didėsiančių vandens kainų gyventojams prisideda augančios degalų kainos ir didėjantys taršos mokesčiai. Pašnekovas pažymi, kad praėjusi Vyriausybė taršos mokesčius padidino 2,5 karto.
„Praeita Vyriausybė už mūsų išvalytas nuotekas, kurias išleidžiame pagal reikalavimus į atvirus telkinius, mokesčius padidino 2,5 karto. Puikiausiai žinojo, kad padidinti mokesčiai valymo įrenginių kokybės nepagerins. Tokį patį vandenį mes išmesime. O tapo dar blogiau: mes sumokame valstybei daugiau mokesčių, gauname mažiau pajamų, naujoms investicijoms neturėsime pinigų. Tokia dviprasmiška politika praeitos Vyriausybės“, – dėsto jis.
Namų ūkiui vidutiniškai pabrangtų iki 3 eurų
Toks energetinių resursų brangimas nėra įvertintas dabar galiojančiomis fiksuotomis vandens kainomis, ir šios sąnaudos bus įvertintos tik jas perskaičiavus. Vandentvarkos įmonių bazinės kainos fiksuojamos metams skirtingu metu.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) reguliuoja 70 vandens tiekėjų, kurių kainos galioja skirtingais laikotarpiais, todėl kainos pasikeis nuo tada, kada konkrečiam vandens tiekėjui bus perskaičiuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina.
Kiekvienoje Lietuvos vietovėje skiriasi vandens bei nuotekų tvarkymo kaina. Sostinėje ji – viena žemiausių visoje šalyje ir Europoje. Per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims siekia 1,32 Eur už kubinį metrą.
Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas – 1,44 Eur už kubinį metrą. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur.
Preliminariais VERT skaičiavimais, jeigu elektros rinkos kaina išliks šių dienų lygio visus ateinančius metus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gali didėti iki 10 proc. Be to, jei gamtinių dujų rinkos kaina išliks šių dienų lygio visus ateinančius metus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gali didėti iki 5 proc.
„Įvertinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų pokytį dėl didesnių elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudų, namų ūkio mokamos sumos (vertinant atskirai pagal kiekvieną vandens tiekėją) už šias paslaugas padidėtų nuo 0,5 iki 3 Eur per mėn.“, – skaičiuoja VERT.
Plungėje pabrangtų apie 30 centų už kubinį metrą
„Plungės vandenų“ vadovas Alvydas Jasevičius preliminariai skaičiuoja, kad Plungėje vandens kaina kitų metų pradžioje pakils apie 30 centų. O šiuo metu ji – viena iš mažesnių Lietuvoje ir vidutiniškai siekia 1,72 eurų už kubinį metrą.
„Pakilo tiek energetikos, tiek degalų kainos, gamtos išteklių mokesčiai, ypač už taršą, didės minimali alga. Tai ir sudaro kainą. Prieš kelerius metus kainos sumažėjo apie 18 proc., dabar galbūt grįš iki ankstesnio lygio.
Kainos galėtų kilti kitų metų pradžioje. Kaip tik skaičiuojame sąnaudas, kainas, teiksime VERT. Jie peržiūrės pagal savo metodiką. Pagal naują kainą pasieksime vandentvarkos įmonių Lietuvoje vidurkį, nes mūsų kaina dabar viena iš mažesnių“, – komentuoja vandentvarkos įmonės vadovas.
LVTA prezidento vertinimu, keliasdešimt centų pabrangimas nėra itin didelis, todėl gyventojai to nepajus.
„Tai – visiškai nedaug. Lietuvoje vidutiniška geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina siekia 2,5 Eur už kubinį metrą. 4–5 asmenų šeima per mėnesį suvartoja vidutiniškai 5–6 kubinius metrus vandens. Padauginus išeina apie 15 eurų. Tai ar tiek už šią paslaugą yra daug? 3–4 bokalai alaus užeigoje“, – sako B. Miežutavičius.
Visgi jis sutinka, kad gyventojams, gaunantiems mažas pajamas, toks pabrangimas pasijustų labiau: „Yra grupė žmonių, kurių pajamos ribotos, ypač senjorų, gyvenančių iš pensijos. Jiems reikėtų kompensuoti augančias kainas.“
Įmonės skaičiuoja nuostolius
LVTA prezidentas prognozuoja, kad dėl pabrangusių energetinių resursų dalis šalies vandentvarkos įmonių šiemet patirs nuostolių.
„Yra tokių, kurių pajamos ir sąnaudos buvo tolygios, kai dujos, elektra ir degalai buvo 20 ar net 50 proc. pigesni, o dabar, kad siurbliai suktųsi, nuotekų valyklos dirbtų, perkame elektrą tris kartus brangiau, tai ir sąnaudos tiek pat didėja. Įmonės, kurios turėjo daugiau užaugintų lašinių, iš jų šiuos metus dar pragyvens. O su kitomis visaip bus“, – vertina B. Miežutavičius.
VERT pažymi, kad atskiros įmonės kurį laiką patirs didesnių sąnaudų, nei yra įskaičiuota į tarifą, tačiau per kainų perskaičiavimo procesą tos sąnaudos bus padengiamos kitais laikotarpiais.
„Žymiai išaugus sąnaudoms, įmonėms gali tekti papildomai skolintis, siekiant subalansuoti finansinius srautus“, – komentuoja VERT atstovai.
„Plungės vandenys“ kol kas dirba pelningai, o vadovas tikisi šių metų nebaigti su minusu: „Efektyviname procesus kitose srityse, norėdami kompensuoti ryškų kainų padidėjimą, ypač elektros: renkamės mažiau taršius automobilius, įsigijome vieną elektromobilį, ant stogo projektuojame saulės elektrinę elektrai gaminti savo reikmėms. Judame link žaliojo kurso.“
Vilniečiai nepajus kainų augimo
„Vilniaus vandenys“ taip pat turi kitų pajamų šaltinių, kurie kompensuoja energetinių išteklių kainų augimą. Sostinės vandentvarkos įmonės generalinis direktorius Marius Švaikauskas Delfi pasakoja, kad galimą energetinių resursų brangimą įmonė įvertino gerokai anksčiau ir priėmė sprendimą tiek dujas, tiek elektros energiją iš tiekėjų pirkti tam tikru periodu už fiksuotą kainą.
Anot jo, šis sprendimas, žiūrint iš šių dienų perspektyvos, pasirodė įžvalgus, todėl energetinių resursų brangimas šiais metais, o ir didžiąją kitų metų dalį bendrovės veiklos kaštams, kaip ir vandens kainai, gyventojams įtakos neturės.
Vis dėlto, vertindamas iš tolesnės perspektyvos, jis mato neišvengiamą energetinių išteklių brangimą, todėl „Vilniaus vandenys“ investuoja į biodujų ir energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių.
„Dar šiais metais pirmuoju etapu ant bendrovei priklausančių pastatų stogų įrengsime pirmąsias 5 saulės fotovoltines elektrines. Vėlesniais etapais saulės elektrinių parką esame numatę plėsti. Dar vienas projektas, kurį bendrovė vysto, – generatoriaus įrengimas. Jis leistų bendrovei iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žalosios energijos. „Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės, biodujų gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai. Iki 2030 m. tikimės pasiekti nulinį perkamos el. energijos kiekį technologinėje veikloje“, – komentuoja M. Švaikauskas.
Anot jo, paslaugų kainų didinimas nėra vienintelis, nors galbūt ir paprasčiausias būdas kompensuoti įmonės patiriamus nuostolius dėl brangstančių energetinių resursų. Pašnekovas tikina, kad įmonės strategija kitokia – išlaikyti žemą teikiamos paslaugos kainą.
ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas, kaina gali dar labiau didėti
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Europos Sąjunga (ES) iki šiol švaresniam vandeniui skyrė 1,5 milijardo eurų nuo įstojimo į bendriją pradžios. O tai yra po 500 eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Tačiau ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas, spalio pabaigoje skelbė LNK žinios.
Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius mano, kad ES neskiriant pinigų vandenį tiekiančios regioninės įmonės liks prispaustos su skolomis ir turės du pasirinkimus – branginti vandenį arba dengti skolas iš savo ar savivaldybės lėšų.
Ministerijos teigimu, atokesnių regionų gyventojams brangesnis vandens tiekimas taptų nepakeliama našta, todėl inicijuojama reforma, kad vandens tiekimo įmonės susijungtų. Priėmus pakeitimus, didžiųjų miestų gyventojai turėtų dengti mažesnio miesto vandens vartojimo sąskaitą. Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose – pigtų.
Visgi, LVTA prezidento vertinimu, ši priemonė nepadėtų sumažinti vandens kainų gyventojams.
„Viešoje erdvėje skamba, kad mes negalime išgyventi, jei Europos Komisija neskirs lėšų. Pabrėžiu: ES niekada neskyrė lėšų įmonių eksploatacijos sąnaudoms, t. y. įmonių pragyvenimui. Jos buvo skiriamos atitinkamai infrastruktūrai rekonstruoti arba pastatyti naujai. Didžioji lėšų dalis panaudota nuotekų ir vandentiekio tinklams plėsti, kita dalis – valymo įrenginiams atkurti. Jokių lėšų negavome, kad mūsų kaina būtų mažesnė. Kaina mažėja tik tiek, kiek įmonė sugeneruoja lėšų infrastruktūrai atnaujinti, nuostoliams mažinti, technologijoms tobulinti.
Idėja sustambinti įmones egzistuoja nuo 2018–2019 m., bet iki šiol nė viena įmonė nesustambėjo, nes savivaldybės nemato reikalo ir galimų rezultatų. Pati stambėjimo idėja galbūt nėra bloga, bet sustambinus įmonę niekada nebus taip, kad pagerėtų paslaugų kokybė ir sumažėtų kainos. Investicijų reikalauja ir didžiosios, ir mažosios įmonės“, – atkreipia dėmesį B. Miežutavičius.
Aplinkos ministerija vandentvarkos reformos įstatymų projektus planuoja teikti rudens sesijoje.
