Lenkams parodžius susidomėjimą galimais naftos telkiniais Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros vandenyse, energetikos ekspertas Romas Švedas ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pažymi, kokių priemonių derėtų imtis, kad šiame procese nedalyvautų Rusijos naftos koncernas „Lukoil“.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Penktadienį Vilniuje viešintis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis patvirtino, kad lenkus domintų galimybės žvalgyti naftą Lietuvoje.

„Taip, iš tikrųjų mes siekiame gilinti mūsų bendradarbiavimą, kalbant apie dujų transportavimą ir naftos žvalgymą“, – jį cituoja naujienų agentūra ELTA.

Reikia išmokti klaidas

R. Švedas sakė, kad vien tai, kad kažkas domisi gamtos ištekliais Lietuvoje yra pozityvi naujiena. Vis dėlto, jis pastebėjo, kad Lietuva neturi daug patirties įgyvendindama didelius infrastruktūrinius projektus.

„Įvertinant tai, jeigu yra didžiulis galimas projektas, susijęs su gamtinių išteklių išgavimu ir infrastruktūra, jį reikėtų įgyvendinti žingsnis po žingsnio ir labai skaidriai. Bet koks skubėjimas, bet koks sprendimų priėmimas neskaidriai skatins neigiamus, rezonansinius komentarus tiek iš visuomenės, tiek iš politikų“, – kalbėjo jis.

Energetikos ekspertas priminė skalūninių dujų ir Jungtinių Valstijų įmonės „Chevron“ istoriją.

„Tai buvo labai geras pavyzdys, kaip nereikia daryti. Lietuva turi skalūninių dujų, bet dėl to, kad šis projektas buvo politizuotas, prieš jį buvo vykdomos informacinės atakos, mūsų gėdai ir nevilčiai, mes net bandomojo gręžinio nepadarėme ir net nežinome, kiek skalūninių dujų turime“, – sakė jis.

Romas Švedas
Romas Švedas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

R. Švedas dar sakė, kad vienas pagrindinių Lietuvos interesų – kuo daugiau dalyvių naftos žvalgybos ir galbūt gavybos konkursuose.

„Kitas dalykas – investuotojai turėtų atitikti euroatlantinės integracijos kriterijus. Šis kriterijus turėtų būti vienas pagrindinių ir pasakytas nediskriminaciniu pagrindu“, – paklaustas apie galimą „Lukoil“ susidomėjimą pridūrė R. Švedas.

Rusijos naftos koncernas šiuo metu jau išgauna naftą Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių Nerijos dalyje. Lenkijos valstybinė įmonė „Lotos“ taip pat išgauna naftą Baltijos jūroje.

Nenori Rusijos

G. Landsbergis sutiko, kad tyrinėjimus Lietuvos vandenyse atlikti reikia.

„Pirmiausia turėtume kalbėti apie konkursą dėl tyrinėjimų, nes realiai net nelabai žinome, kur prasideda ir kur baigiasi mūsų telkinys. Turime tik pirminius geologų duomenis, jog teoriškai jis turėtų būti Lietuvos vandenyse.

Ištyrus būtų aišku, kokio dydžio tas telkinys. Jei jis didelis, tada juo susidomėtų kur kas didesnis būrys įmonių. Tada galėtume kalbėti apie realų ir skaidrų tarptautinį konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visos tokius telkinius eksploatuoti gebančios Vakarų įmonės“, – kalbėjo opozicijoje dirbantis Seimo narys.

Paklaustas, kodėl reikėtų apsiriboti tik Vakarų įmonėmis, G. Landsbergis nurodė, kad tai susiję su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas neseniai sakė, kad rusiškos įmonės neturėtų dalyvauti konkursuose, vykdyti strateginius projektus. Aš pritariu tokiai nuomonei“, – teigė jis.

G. Landsbergis dar pridūrė, kad galimo telkinio ištyrimas ir eksploatavimas Lietuvai svarbus, nes jei tai nebus padaryta, tikėtina, kad Rusija per savo telkinį galėtų siurbti lietuvišką naftą.

Kitų pavyzdžiai nuteikia optimistiškai

Geologas Saulius Šliaupa DELFI papasakojo, kad tyrimų dėl naftos telkinių Baltijos jūroje buvo nemažai padaryta dar Sovietų Sąjungos laikais – 1970–80 metais.

„Daugiausia ten yra seisminė medžiaga, kuri leidžia nustatyti struktūros perspektyvas. Pora gręžinių išgręžta. Kažkokių ypatingų struktūrų nėra nustatyta, gal tik arčiau Latvijos sienos galima kažko daugiau tikėtis.

Tačiau tiek Lenkijoje, tiek Kaliningrado srityje dujų ir naftos gręžiniai yra eksploatuojami. Tai nuteikia optimistiškai. Manau, kad bent jau tyrimus tikrai verta būtų atlikti“, – pasakojo mokslininkas.

Saulius Šliaupa
Saulius Šliaupa
© Birutės Davidonytės nuotr.

S. Šliaupa pasakojo, kad anksčiau tokių planų atsisakyta dėl neigiamos visuomenės ir politikų nuomonės.

„Geologai su tuo nelabai sutinka. Tai buvo politinis sprendimas, tačiau lietuviai apskritai yra jautrūs ekologinių klausimų atžvilgių“, – sakė jis.

Atvėrė kelią

Šią savaitę Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas leisti naftos paieškas ir gavybą Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje.

Ministrų kabinetas pritarė Žemės gelmių įstatymo pakeitimui, kuriame įtvirtinti žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo principai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Šiems planams dar turi pritarti Seimas. Kad įstatymo pataisos įsigaliotų, jas turi pasirašyti prezidentė.

Įvardijo dvi Lenkijos bendroves

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas DELFI informavo, kad dvišaliame Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių vadovų susitikime Lenkijos premjeras paminėjo galimą Lenkijos kompanijų interesą. Buvo paminėti du bendrovių vardai – „Lotos“ ir „Orlen“.

„Kada galėtų būti pradėta žvalgyba, kol kas sunku pasakyti, nes viskas Seimo rankose. Pirmiausia jis turi priimti Vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą, o tą padarius Vyriausybė turėtų sukurti teisinę aplinką“, – nurodė patarėjas.

Jo teigimu, susitikime nebuvo kalbama kas konkrečiai labiau domina lenkų bendroves – nafta ar dujos.

„Vyriausybė turi suformuotus instrumentus, kurie užtikrins, kad tokio pobūdžio veikla būtų vykdoma išimtinai Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“, – premjero poziciją perdavė T. Beržinskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nafta – brangiausia nuo 2014 m. lapkričio (6)

Naftos kainos ketvirtadienį pašoko iki aukščiausio lygio per pusketvirtų metų, išliekant...

ES investuoja į Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo projektą (10)

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

„Gazprom“ pasiryžęs finansuoti „Nord Stream 2“ atšakos Vokietijoje tiesimą (33)

Rusijos koncernas „Gazprom“ suteiks Vokietijos bendrovei „Gascade Gastransport“ būsimo...

ES skirs lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos projektui (5)

Europos Sąjunga Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos studijai skyrė 125 tūkst. eurų.

Vyriausybė pritarė Ignalinos AE fondo ataskaitai (2)

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo fondo 2017 metų...

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (269)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu (1)

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (53)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (6)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (76)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (52)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (97)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (200)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (35)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...