Tokios išvados skelbiamos Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) užsakymu parengtoje kasmetinėje ataskaitoje. Dokumente atskleidžiama, kad pirmą kartą investuodamos į palyginti naują investicijų sritį - alternatyviąją energetiką - besivystančios šalys aplenkė išsivysčiusias šalis. Besivystančios ekonomikos šalyse investuota 72, išsivysčiusiose - 70 milijardų JAV dolerių. Situacija visiškai kitokia negu 2004 m., kai besivystančių šalių investicijos į alternatyviąją energetiką siekė vos ketvirtadalį lyginant su išsivysčiusių šalių investicijomis.
Tai didele dalimi Kinijos nuopelnas, kuri praėjusiais metais į atsinaujinančios energetikos projektus investavo 48,9 milijardo JAV dolerių (28 proc. daugiau nei prieš metus). Taip pat smarkiai išaugo investicijos kitose besivystančiose pasaulio dalyse: Pietų ir Centrinėje Amerikoje: 39 proc. - iki 13,1 mlrd. JAV dolerių; Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje: 104 proc. - iki 5 mlrd.; Indijoje: 25 proc. - iki 3,8 mlrd., ir kitose besivystančiose Azijos šalyse: 31 proc. - iki 4 milijardų JAV dolerių.
„Besitęsiantis šio esminio Žaliosios ekonomikos segmento vystymasis ir augimas nėra atsitiktinis. Jį lemia valstybių išsikeltos užduotys - alternatyvios energetikos klausimo įtraukimas į strateginius planus, politinė parama bei finansinis skatinimas. Šis priemonių derinys skatina atsinaujinančios energetikos plėtrą įvairiuose regionuose ir įneša labai reikalingų naujovių į pasaulinę energetikos sistemą", - pastebi Jungtinių Tautų Aplinkos programos vykdomasis direktorius Achimas Steineris (Achim Steiner).
„Pasaulio ekonomika vis dar atsigavinėja po paskutinės krizės. Faktas, kad išlikusi pramonė daug dėmesio skiria atsinaujinantiems energijos šaltiniams parodo stiprų jos tikėjimą tvarios energetikos perspektyvomis. Investavimo aktyvumas besivystančiose šalyse rodo ne tik alternatyvios energetikos inovacijų siekį. Tai atvers naujas rinkas kaip varomoji jėga, parodanti investuotojams naujų verslo modelių ir tuo pačiu rems verslininkus besivystančiose šalyse", - aiškina Frankfurto finansų ir vadybos mokyklos direktorius Udo Stefenas (Udo Steffens), vienas ataskaitos iniciatorių.
Ataskaita atskleidė, kad ne visuose regionuose investicijos į alternatyvią energetiką tik auga. Europoje naujų didelės galios atsinaujinančios energetikos instaliacijų sumažėjo - lyginant su 2009 m. į šią sritį investuota 22 proc. mažiau - 35,2 milijardų dolerių. Tačiau kur kas daugiau praėjusiais metais Europoje instaliuota mažos galios saulės jėgainių. Ši tendencija yra nulemta dosnaus skatinimo per supirkimo tarifus, ypač Vokietijoje, bei stipraus saulės baterijų modulių kainų kritimo. Saulės baterijų modulių instaliavimo kaina vienam megavatui lyginant su 2008 m. viduriu sumažėjo 60 proc. Dėl šios priežasties saulės energija tapo konkurencinga daugelyje saulėtų šalių. Vėjo jėgainių kainos per paskutinius porą metų sumažėjo 18 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius metus saulės, vėjo bei kitų atsinaujinančios energijos formų panaudojimo technologijos toliau pigs.
2010 m. pabaigoje nemažai Europos šalių susizgribo, kad reikėtų mažinti dosnius saulės energijos supirkimo tarifus. Ispanija ir Čekija siekia įgyvendinti atgaline data taikomą paramos per tarifus mažinimą jau egzistuojantiems projektams, taip galimai rizikuodamos investitorių pasitikėjimu. Vokietija ir Italija perspėja apie galimą paramos per tarifus mažinimą planuojamiems naujiems projektams. Nepaisant to, prognozuojama, kad saulės energetikos rinka 2011 m. liks stipri.
Per paskutinį dešimtmetį vėjo panaudojimo technologijos buvo labiausiai išvystyta sritis alternatyvioje energetikoje, todėl būtent iš vėjo buvo pagaminama daugiausiai energijos lyginant su kitais atsinaujinančiais šaltiniais. 2010 m. vėjo jėgainėms, vertinant didelės galios projektus, kaip ir iki tol, skirta daugiausia investicijų - 94,7 milijardo JAV dolerių (30 proc. daugiau nei 2009 m.). Tarp mažos galios instaliacijų pirmauja saulės energetikos projektai - 86 milijardai (52 proc. daugiau nei 2009 m.). 11 milijardų investuota į biomasės ir atliekų vertimo energija projektus. Biodegalams, kurių bumas buvo apie 2006 m., ir anuomet investuota 20.4 milijardų, praėjusiais metais skirta 5,5 milijardo JAV dolerių.
