aA
Versija, kad Rusijoje įvyko branduolinė avarija, atpuola, o Europoje radioaktyvumo padidėjimas labai žemas, todėl jokios įtakos žmonių sveikatai tai tikrai neturės, LRT RADIJUI sako Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.
Varnas ant apie radiaciją įspėjančio ženklo
Varnas ant apie radiaciją įspėjančio ženklo
© Reuters/Scanpix

„Bet Baltarusijoje Astravo elektrinę stato „Rosatom“ – tai yra tos pačios sistemos padariniai. Ir, jeigu atominė elektrinė Baltarusijoje bus pastatyta laikantis tų pačių tradicijų, įsivaizduoju, ką tai reikš Lietuvai, nes atstumas nuo mūsų – 40–50 km. Kaip, neturint informacijos, mums spėti sureaguoti, kaip apsaugoti Lietuvos gyventojus?“ – neslepia A. Mastauskas.

– Rusija patvirtino mokslininkų nuogąstavimus apie virš Europos pakibusį radioaktyviųjų dulkių debesį. Radiacijos lygis beveik 1000 kartų viršija normą, bet Rusija anksčiau tikino, kad branduolinė avarija neįvyko. Ar šį radioaktyvų debesį užfiksavo Lietuvos radiacinės saugos centras?

– Lietuvoje, kaip ir kitose 36 Europos šalyse, yra aptikta atskirų rutenio-106 radionuklidų. Atlikusios aerozoliniuose tyrimus, Aplinkos apsaugos agentūra ir Ignalinos atominė elektrinė patvirtino, kad spalio mėnesį ir Lietuvoje buvo rasta minėtų radionuklidų.

– Ką tai reiškia? Ar tai galėjo paliesti žmonių sveikatą?

– Iš karto noriu nuraminti, kad Lietuvoje nustatyti lygiai yra mikro- arba milibekerelio dalies, todėl jokios įtakos nei papildomai apšvitai, nei sveikatai neturėjo. Daugiau susirūpinti turėtų Rusijos specialistai dėl tų žmonių, kurie gyvena netoli Čeliabinsko branduolinio komplekso „Majak“, ties kuriuo ir buvo nustatyti šimtais kartų didesni rutenio kiekiai.

– Tačiau kalbama apie labai aukštą radioaktyviojo izotopo rutenio-106 koncentraciją, kuri tūkstantį kartų viršija leistiną normą. Skamba grėsmingai. Negi tai tikrai negalėjo pakenkti žmonių sveikatai?

– Ne, apie 1000 bekerelių skaičiuojama per 30 km nuo „Majako“. Bet šiame branduoliniame komplekse tikrai neįvyko branduolinė avarija. Ten tiesiog įvyko atskirų radionuklidų išmetimas, galbūt perdirbant branduolinį kurą arba gaminant atskirus radioaktyvius šaltinius.

Ir prancūzų, ir vokiečių, ir kitų šalių mokslininkai patvirtina, kad, jeigu tai būtų buvusi branduolinio pobūdžio avarija, spektre turėtų būti ir kitų radionuklidų. O šiuo atveju aptinkami tik rutenio-106 radionuklidai. Todėl versija, kad ten įvyko branduolinė avarija, atpuola.

– Taigi šiuo atveju įvykęs tam tikras nutekėjimas nėra taip pavojingas?

– Iš tikrųjų tai nebuvo sprogimas ar kažkas panašaus, kaip būna per branduolinę avariją ir kai į didelį aukštį išmetami didžiuliai kiekiai radionuklidų. Ten įvyko lokalus vieno radionuklido išmetimas. O dėl oro krypčių tie radionuklidai pateko į Europą: pradžioje – į pietinę dalį, paskui – šiaurinę. Nuėjus 2–3 tūkst. kilometrų nuo Čeliabinsko, jų pirminė koncentracija prasiskiedė. Ar Lietuva nukentės nuo radionuklidų, kalbėta ir po Fukušimos avarijos. Mes iš karto sakėme – ne, mes konstatuosime tik pėdsakus.

Bet svarbūs kiti aspektai – Rusija nepripažino įvykusių išmetimų. Pirmą kartą radionuklidų aptikta rugsėjo 25 d., bet tik lapkričio 21 d. „Rosgidromet“ informavo, kad jie irgi konstatavo rutenio išmetimą. Taigi kyla didžiulė abejonė tos šalies draugiškumu ir noru informuoti kaimynines valstybes kažkam atsitikus. O tai kaimyninėms valstybėms jau yra rizika.

Be to, Baltarusijoje Astravo elektrinę stato „Rosatom“ – tai yra tos pačios sistemos padariniai. Ir jeigu atominė elektrinė Baltarusijoje bus pastatyta laikantis tų pačių tradicijų, įsivaizduoju, ką tai reikš Lietuvai, nes atstumas nuo mūsų – 40–50 km. Kaip, neturint informacijos, mums spėti sureaguoti, kaip apsaugoti Lietuvos gyventojus? Todėl problema, kaip bendradarbiauti su Rusija, iškyla visoms šalims.

– Vis dėlto sakote, kad padidėjusi radiacija kirto ES teritoriją, tik tas debesis prasiskiedė. Kur jis išnyko? Pakilo į atmosferą ar nugulė ant žemės?

– Radiacija prasiskiedžia oro masėse ir išsisklaido atmosferoje. Visoje Europoje tai įtakos neturės. Tą patvirtina visų šalių mokslininkai, iš karto tai buvo pasakyta ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, ir Švedijoje, ir kitose valstybės. Mes 100 proc. garantuojame, kad jokios įtakos nėra.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Žilienė: siūloma įteisinti kintamas elektros kainas gyventojams (41)

Siekiant labiau ginti vartotojų teises ir atpiginti jiems elektrą Energetikos ministerija siūlo...

VMG grupė į saulės jėgainę investuos 0,9 mln. eurų (2)

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (...

Du trečdaliai dujotiekio į Lenkiją išbandyti maksimalia apkrova (5)

Tiesiant Lietuvą ir Lenkiją sujungsiantį magistralinį dujotiekį ( GIPL ), išbandyti 102 jau...

„Litgrid“ perkėlė šuntinį reaktorių iš Ignalinos į Elektrėnus (7)

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „ Litgrid “ galutinai perkėlė šuntinį...

Kreivys: siekiant užtikrinti elektros tiekimo tvarumą, planuojamas papildomas kabeliavimas, proskynų valymas (11)

Energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su Energijos skirstymo operatoriaus ( ESO )...

Top naujienos

Raskevičius apie peticiją: ji yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį (61)

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių...

Užkalnis. Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas (9)

Stambulo konvencija , suprantama, siekia kilnaus tikslo. Moterų nevalia mušti? Žinoma. Nieko...

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (203)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Paplonino pinigines diskotekų organizatoriams – už šokius prekybos centruose skirtos baudos (115)

Vasario 12-osios vakare prekybos centre „ Maxima “ vyko neįprastas judėjimas – užgrojus...

Po klajonių Laose laimę rado gimtojoje Tauragėje: gyvena karavane pamiškėje ir apie didmiestį nebesvajoja

Daug keliavusi, tarp Vilniaus ir Tauragės besiblaškiusi, o galiausiai dešimt mėnesių praleidusi...

Interjero dizainerė negyvenamas patalpas pavertė jaukiu būstu: siekė sukurti prabangų interjerą, turėdama minimalų biudžetą

Nors atrodo, kad tradicinio suplanavimo naujos ar senos statybos buto įrengimas gali kelti...

Mados žinovė ragina atkreipti dėmesį – šiomis drabužių spalvomis norės rengtis kiekviena moteris (2)

Moksliškai įrodyta, kad spalvos atlieka reikšmingą vaidmenį mūsų gyvenimuose. Jos gali daryti...

Tirpstantis sniegas vienoje sostinės aikščių atvėrė statybų broką (25)

Tirpstantis sniegas sostinės Basanavičiaus aikštėje atvėrė statybų broką. Pusnims nutirpus,...

doc. dr. Vincas Urbonas | D+

Onkologo užrašai. Man sunkiausia – ne pranešti apie diagnozę atsakymas, ar pagaliau turėsime tabletę nuo vėžio

Pirmą kartą pacientui ištartas žodis „ vėžys “ jam sukelia didžiulį stresą ir ne vienam...

Darbo netekimas iš pradžių neatrodė tragedija: kai viską uždarė, vilčių nebeliko (19)

Nors valdžia po truputį atlaisvina karantino suvaržymus, tačiau nestabilumas tarptautinėse...