„Ignitis“ vadovas: 2040 m. turime pasigaminti dvigubai daugiau elektros nei suvartojame

Lietuvos elektros energetikos infrastruktūra, anot jo, turės būti pajėgi patenkinti tokias gamybos ir eksporto apimtis, kad po kelerių metų investicijos į atsinaujinančios energetikos plėtrą nepradėtų slopti.

„Reikia turėti tokį pagreitį, kad 2035 metais ir vėliau apsirūpintume ne 100, o 150 proc., o 2040 metais – 200 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros“, – Finansų ministerijos konferencijoje „Žalioji ir skaitmeninė pertvarka naujame geopolitiniame kontekste teigė D. Maikštėnas.

„Jei norime pasiekti 100 proc., turime turėti tokią strategiją ir tokią infrastruktūrą, kuri būtų orientuota į didžiulio kiekio energijos išvystymą ir eksportą (...) reikia labai gerai pasiruošti (...) kur dėsime elektros perteklių, kaip jį utilizuosime, panaudosime“,– dėstė jis.

Pasak „Ignitis“ vadovo, jei tokie pajėgumai Lietuvoje išplėtoti nebus, maždaug 2027 metais investicijos į atsinaujinančią energetiką „labai greitai“ kris.

„Nes visi supras, kad vietinė rinka yra apribota. Jei yra padaromas per didelis investavimas, kainos nukrenta, tampa net neigiamos ir stabdomi visi investiciniai procesai“, – aiškino D. Maikštėnas, argumentavęs, kad atsinaujinančios energetikos projektai plėtotojams atsiperka ilguoju laikotarpiu, jo pavyzdžiu, per 30 metų.

„Jei neturėsime aiškių signalų investuotojams, kurie turėtų atnešti apie 10-20 mlrd. eurų į šitą regioną, kas bus su ta pertekline elektra, su mažais arba su subsidijuotais projektais turėsime tam tikrą gamybos išvystymą. Bet tikrasis proveržis bus, kai visiems bus aišku, kas bus 2030 metais, 2035 metais“, – kalbėjo D Maikštėnas.

Darius Maikštėnas

© DELFI / Domantas Pipas

Jis taip pat patikino, jog dėl karo Ukrainoje sparčiai pakilus elektros kainoms, susidomėjimas Lietuvoje diegti žaliosios energijos parkus yra itin išaugęs: „Taip pakilus kainoms, visi labai nori vystyti gamybą. Tai yra toks didžiulis emocinis ir psichologinis lūžis visoje visuomenėje, kad tikrai investicijos bus didelės, bus dar didesnės ir tikrai daug pinigų ir pastangų nueis ta kryptimi.“

ELTA primena, kad Seimas dar pavasario sesijos metu priėmė Energetikos ministerijos parengtą atsinaujinančios energetikos „Proveržio paketą“, palengvinusį biurokratines procedūras atsinaujinančią energetiką plėtojančiam verslui. Paketu taip pat siekiama iki 2030 metų apie 90 proc. Lietuvos elektros poreikio patenkinti vietine gamyba iš atsinaujinančių išteklių (iš viso paskatinti įrengti apie 7 GW bendros galios elektrinių).

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ yra minėjęs, kad Lietuva elektrą eksportuojančia valstybe gali tapti jau greičiau nei po 3 metų, o 2030 metais suminė atsinaujinančios energetikos parkų galia gali siekti 9 GW – dviem GW daugiau, nei tikisi Energetikos ministerija.