„Tenka konstatuoti, kad „Nord Pool“ reakcija į Lietuvos institucijų ir bendrovių išsakytus lūkesčius yra apmaudi, nes „Nord Pool“ tik formaliai pateikė rekomendacijas, kaip atitikti jų šiuo metu taikomą algoritmą, nors tai dažnai yra techniškai neįgyvendinama“, – sakoma bendrovės penktadienį išplatintame pranešime.
„Ignitis“ teigimu, „Nord Pool“ pateikia informaciją, kaip atitikti jų taikomą algoritmą, tačiau visiškai nevertina, ar jis yra tinkamas Baltijos šalims.
„Žinome, kaip veikia algoritmas ir kaip teikti pasiūlymus biržai, tačiau keliamas klausimas yra kitas – ar nereikia tobulinti algoritmo Baltijos šalių atveju, taip išvengiant paradoksalių atmetimų. Šiuo metu situacija Baltijos šalyse tokia, kad dujinės generacijos blokų techniniai apribojimai neleidžia atitikti algoritmo ir „Nord Pool“ siūlomų sąlygų“, – teigia „Ignitis“.
Lietuvos energetikos rinkos dalyviai pastaruoju metu skundžiasi dėl biržos kainų nustatymo algoritmo, kuriuo remiantis kartais atmetami net ir mažesnės kainos pasiūlymai – dėl to trečiadienio vakarą viena megavatvalandė elektros biržos Baltijos šalių zonoje buvo parduodama už rekordinę kainą – 4 tūkst. eurų.
„Nord Pool“ teigė atidžiai išnagrinėjusi aukciono rezultatus, lėmusius rekordinę elektros kainą trečiadienį nuo 18 ir 19 val., ir nurodė galinti patvirtinti, kad jis vyko pagal rinkos taisykles ir biržos taikomą algoritmą.
„Baltijos regioną sudaro trys prekybos zonos, kuriose suvartojama ir pagaminama palyginti nedaug (elektros). Tai nėra neįprasta aukcione, tačiau tokiomis įtemptomis rinkos sąlygomis labai svarbu, kad nariai atsižvelgtų į aukcionui teikdami blokinius pasiūlymus, nes yra scenarijų, kai blokiniai pavedimai gali būti atmesti dėl paradoksalaus atmetimo“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame „Nord Pool“ pranešime.
Reaguodama į situaciją, elektros birža paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“).
Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.
Rinkos dalyviai teigia, jog dabar algoritmo paradoksas lemia, kad rekordinę elektros kainą biržoje formuoja labai brangūs gamybos pajėgumai, gebantys pasiūlyti tikslų trūkstamą energijos kiekį.
„Ignitis grupė“ tvirtino, jog „Nord Pool“ yra žinoma, kad įrenginiai, dėl kurių keliamas klausimas, dėl savo dydžio negali veikti trumpu režimu, todėl įmonė biržai negali teikti valandinių pasiūlymų.
„Rinkoje nėra pavyzdžių, kad tokio tipo elektrinės būtų įjungiamos valandai. Tai nėra dujinė turbina, kurios naudojamos pikinei apkrovai padengti. Tai bazinės gamybos įrenginys, kuris yra efektyvus, nes veikia kombinuotu ciklu. Leidžiant įrenginį dažnai ir trumpais periodais – jis laužomas, eikvojamas resursas, kas sąlygos dažnesnį jo neprieinamumą. Be to, tokių valandinių paleidimų kaštai yra milžiniški“, – rašoma pranešime.
Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis.
VERT vadovas Renatas Pocius anksčiau sakė, kad su „Nord Pool“ birža bus kalbama, jog algoritmas būtų pritaikytas specifiškai Baltijos regionui, nes Europos mastu jį keisti sudėtinga.