„Didžiausią įtaką mums daro matomumas, ar įvyks sinchronizacija. Matymas, kad sinchronizacija įvyks ir po jos atsiras sisteminės paslaugos duoda mums impulsą pradėti penkto Kruonio agregato projektą. Matome, kad jis gali nešti mūsų finansinėje politikoje apibrėžtus grąžos rodiklius.
Taip pat tikimybė, kad įvyks sinchronizacijos projektas ir po jo bus baigta prekyba ne tik elektra su Baltarusija, o apskritai su trečiosiomis šalimis, sudaro mums teisingas sąlygas vystyti žalią prekybą visame regione. Tai esminiai du strateginiai privalumai, svarbūs mūsų grupei: apart viso regiono, nacionalinio energetinės sistemos savarankiškumo ir augimo, taip pat yra labai didelis signalas rinkai investuoti į žaliąją gamybą“, – žurnalistams pirmadienį teigė jis.
Paklaustas, ar itin aktyvus valstybės įsitraukimas į elektros tinklų sinchronizacijos projektą, nusprendus prisidėti prie šių projektų nerengiant papildomų konkursų ir taip nesuteikiant galimybės kitiems rinkos dalyviams prisidėti prie sinchronizacijos, D. Miakštėnas teigė, kad tokį sprendimą pateisina esama situacija.
„Reguliariomis rinkos sąlygomis tai būtų neteisinga praktika, ne tokia praktika, kokią dabar taikome su penktu Kruonio agregatu. Bet tame perėjime iš BRELL į kontinentinius tinklus, tikėtina, yra daug pavojų ir rizikų, ir šalis turi strateginį interesą kuo greičiau turėti tam tikrus mechanizmus, kad būtų apsaugota nuo tam tikro išorinio šantažo“, – teigė jis.
„Tai galimybė visa tai greitai ir operatyviai įdiegti, manau, šiuo atveju yra tikrai pamatuota. Juolab kad po 25 metų jau pilnai susitvarkius su visais sinchronizacijos mechanizmais galbūt yra planuojama dalį ar visą pajėgumą parduoti rinkai“, – sakė jis.
