Daugelis specialistų sako, jog nėra skubos išmontuoti Ignalinos elektrinę ir dar dvi komunistinių laikų jėgaines – Slovakijoje ir Bulgarijoje. Tačiau gyvenančiųjų arti jėgainių tai neguodžia, jie bijo, kad laikui bėgant radioaktyvių medžiagų nutekėjimo rizika tik didės.
Praėjus 25 metams po Černobylio tragedijos, pernai po žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje įvykusi Fukušimos katastrofa paskatino visą pasaulį atkreipti dėmesį į atominę technologiją. Belieka paminėti, kad Ignalinos AE panaši į sovietinę Černobylio jėgainę.
Vokietija, kurios atominės energetikos pramonė yra viena pažangiausių pasaulyje, pernai nusprendė, jog visgi atominė energetika per daug pavojinga ir paskelbė iki 2022 m. jos atsisakysianti.
Europos Sąjunga planuoja per ateinančius du dešimtmečius uždaryti kelias dešimtis atominių jėgainių.
Nerimaujama, kad vargingesnėse Rytų Europos valstybėse neveikiančios, tačiau neišmontuotos jėgainės kelia didžiulę grėsmę.
„Lietuva negali neribotą laiką vilkinti išmontavimo ir kelti antros Černobylio jėgainės viduryje Europos rizikos“, – sakė Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis.
Tarptautinės atominės energetikos duomenimis, neveikiančioje atominėje jėgainėje gedimo ar sprogimo rizika kur kas mažesnė, nei veikiančioje. Visgi yra pavojus, kad mažesnis radioaktyvių medžiagų kiekis pateks į orą ar į žemę.
Atominės atliekos – vienas didžiausių galvos skausmų. Jos be galo radioaktyvios, žemėje išguli tūkstančius metų.
JAV ir kitur branduolinė energetika – politinė bomba, kadangi nė viena valstija ar apygarda nenori priimti atominių atliekų. Prancūzija perdirba jas ir vėl naudoja reaktoriuose, Švedija ir Suomija užkasa giliai po žeme.
Lietuva tikisi nusiųsti atomines atliekas į Rusiją, kur jos ir buvo pagamintos. Tačiau kol kas nėra kur laikyti panaudoto kuro, nes laikinasis atominių atliekų sandėlis, kuris turėjo būti baigtas, kai 2009 m. uždarė Ignalinos jėgainę, dar nebaigtas.
AE išmontavimo darbai Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje apibrėžti miglotose sutartyse, lydimi ginčų ir pakeitimų.
Lietuva, Slovakija ir Bulgarija turėjo uždaryti AE, jei norėjo būti priimtos į ES, tad dabar mokesčių našta gula ant mokesčių mokėtojų pečių. Jau sumokėta apie 2,6 mlrd. doleriais (6,9 mlrd. Lt), pusė šios sumos – už Ignalinos AE.
Visos trys valstybės planavo 5,1 mlrd. dolerių (13,5 mlrd. Lt) išlaidas, realiai jos jau siekia 6,8 mlrd. doleriais (18,1 mlrd. Lt), o sunkiausias darbas – jėgainių išmontavimas dar nė nepradėtas.
Baigiamieji darbai buvo numatyti 2025–2035 m., tačiau gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti daugiau.
