Gegužę Visagine apsilankęs Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius sakė, jog „mes nesame patenkinti tais darbais, kurie uždarymo reikaluose vykdomi anksčiau pasamdytų rangovų, tai yra bendrovės „NUKEM Technologies“. Nemažai vėluojama, yra daug nesusikalbėjimo, projektai dėl to brangsta.“ Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla turėjo būti pastatyta 2009 m. pabaigoje, pernai vokiečiai žadėjo darbus baigti šiais metais, o dabar jau kalbama apie 2012 ar 2013 metus. Projektas B2/3/4 – naujas IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas – taip pat turėjo būti baigtas 2009 m. gruodį. Abu objektai dėl tokio didelio vėlavimo, be abejonės, pabrango.
Stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties protokoluose numatyta, kad Sąjunga IAE uždaryti suteiks adekvačią papildomą piniginę paramą. Esant adekvačiam finansavimui, paskutiniai elektrinės uždarymo darbai numatyti 2029 metais. Iš viso nuo 2000 m. IAE uždaryti jau skirta 1,4 mlrd. eurų, visi uždarymo darbai (suskaičiavus, kokios lėšos reikalingos iki šios datos ir įvertinus dabartines kainas) turėtų kainuoti 2,74 mlrd. eurų. Kuo greičiau elektrinė bus uždaryta, tuo mažiau kainuos visi darbai. Bet kur dideli pinigai, ten velniai veisiasi.
Vargas dėl banko
Faktiškai nuo 2000 m. pradėjo veikti tarptautinis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas, į kurį nedidelę dalį lėšų pervedė šalys donorės, o didžiąją dalį pinigų skyrė Europos Komisija. Visus projektus ir pinigus administruoti ėmėsi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Panašiu metu Lietuva pasirašė pamatinę sutartį su ERPB, kurioje, kaip tvirtina mūsų žurnalą konsultavę ekspertai, bankui buvo suteiktos visos teisės ir galimybės, o Lietuvai liko tik atsakomybė. Nieko nepadarysi – tuo metu Lietuvai narystė ES vis dar atrodė tolima perspektyva ir iš esmės su trečiosiomis šalimis dirbęs bankas mokėjo sudėlioti reikiamus taškus ant i.
Taigi ERPB buvo atsakingas už laikinojo panaudoto branduolinio kuro saugyklų (B1) ir naujojo kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statybas. Buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, kurio metu planuota atrinkti bendrovę, statysiančią šiuos objektus. Techniškai konkursą vis dėlto organizavo IAE, tačiau jis vyko pagal ERPB taisykles, jame negalėjo dalyvauti trečiųjų šalių bendrovės. Šiuo atveju tai Japonijos, Kanados ar JAV bendrovės. Pasiūlymą pateikė Vokietijos „NUKEM Technologies“. Su ja ir buvo pasirašytos sutartys 2004 ir 2005 metais.
Kaip pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Ignalinos programos skyriaus vyresnysis programavimo vadovas Skirmantas Pileckas, nors Agentūra nuo šių metų pradžios jau beveik perėmė visą Europos Komisijos skiriamo finansavimo IAE uždaryti lėšų administravimą, svarbių projektų įgyvendinimą ir toliau prižiūri ERPB, kuris darbus pradėjo ir juos turės baigti. „ERPB tvirtino, kad jie turi didelę patirtį branduolinės energetikos srityje, tačiau iš tikrųjų viskas buvo kitaip. Visiems įgyvendinamiems projektams bankas samdo projektų valdymo grupę, kuri kainuoja gana brangiai, iš tų pačių pinigų, esančių elektrinės uždarymo fonde“, – pasakoja S. Pileckas. Kaip sako CPVA ekspertas, projektams, kuriuos vykdo Lietuva, tikrai nereikia banko Londone. Naujus projektus, kuriuos reikia įgyvendinti Ignalinoje, nuo šiol administruoja lietuviai. Mechanizmas sudėtingas, bet toks tikslus ir taip detaliai prižiūrimas, kad iš šalies net ima gelti dantis dėl biurokratinės mašinos. „Tačiau manipuliacijoms vietos beveik nelieka. Bankas pirkimus vykdė pagal savo vidines taisykles, o mes vykdėme viešuosius pirkimus. Kaip gali pabrangti objektas? Yra pirkimas, yra suma ir negali būti jokio apsiskaičiavimo“, – retoriškai klausia S. Pileckas. Eini ir vykdai. Vokiečiams taip neatrodė.
Bendrovę „NUKEM Technologies“ atrinko ERPB, greičiausiai jų teisininkai parengė sutarčių projektus, nes buvo taikoma britų teisė, apie kurią Lietuvoje dar ir šiandien mažai kas išmano. Be to, statybų darbams britų teisės paprastai niekas nenaudoja. Parašą po sutartimis 2004 ir 2005 m. suraitė IAE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas. O dabar prisiminkime tuos laikus: Energetikos ministerijos Lietuvoje nėra, IAE uždarymo reikalus kuruoja Ūkio ministerijos sekretorius, pati elektrinė – valstybė valstybėje, o šalies valdžios koridoriuose tvyro pagarbus paklusnumas viskam, kas vadinama „didžiąja Europa“. Jie geriau žino, viską moka, patys skiria pinigus, patys užsako, patys atlieka, patys kontroliuoja. Rezultatas – akivaizdus.
Spintos pilnos skeletų
Remiantis Lietuvos sutartimi su ERPB, pastarasis gauna finansavimą ir administruoja projektus bei sutartis, kurios pasirašytos dėl projektų B1/2/3/4 įgyvendinimo. Specialistai įsitikinę, kad projektų, kurie jau pradėti įgyvendinti, perimti beveik neįmanoma. Kaip ir keisti juos įgyvendinančią instituciją. Ką daryti?
2011 m. kovo 25 d. IAE administracija raštu kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą dėl galbūt nusikalstamų IAE vadovybės ir kitų darbuotojų veiksmų, kurie nulėmė svarbiausio IAE eksploatavimo nutraukimo projekto B1 (nauja laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla) įgyvendinimo vėlavimą ir brangimą, 2003–2009 m. ištyrimo. Kreipimesi rašoma, jog tuometė IAE vadovybė ignoravo nepriklausomų ekspertų komisijos išvadą, kad konsorciumo „GNS-Nukem“ pasiūlymas neatitinka viešųjų pirkimų konkurso techninės specifikacijos reikalavimų, ir pasirašė sutartį dėl projekto B1 įgyvendinimo.
Kaip žurnalui VALSTYBĖ pasakojo IAE komunikacijos vadovė Daiva Rimašauskaitė, konkurso technines specifikacijas kūrė Lietuva, jos buvo geros, tačiau tai, ką pasiūlė „NUKEM Technologies“, tų specifikacijų tiesiog neatitiko. Bet sutartis vis tiek buvo pasirašyta. Be to, sutarčiai pasirašyti buvo reikalingas valdybos sutikimas. Jo nebuvo. Arba bent jau niekas niekur jo neranda.
„Nebuvo laiku ir tinkamai parengti visi reikiami techniniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą projekto B1 įgyvendinimą, todėl šiuos sprendimus IAE priversta daryti dabar, kai projektas B1 jau įgyvendintas apie 60 procentų. Dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje ir abiejų blokų baseinuose tebėra laikomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papildomų išlaidų, kurios, preliminariais skaičiavimais, sudarys apie 56 mln. litų“, – teigiama kreipimesi į prokuratūrą.
Projekto B1 vėlavimas, išaugusi kaina ir komerciniai ginčai su rangovu ES institucijoms suteikia galimybę kelti klausimą dėl galbūt neskaidraus ir neefektyvaus iki šiol IAE eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų panaudojimo, todėl diskredituojamas Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, ir IAE vardas atominės energetikos srityje, apsunkinamos Lietuvos Respublikos derybos dėl IAE eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo naujos finansinės perspektyvos 2014–2020 m. laikotarpiu. Taip rašoma prokurorams. Prokurorai dirba. Tikėkimės, išgirsime daug įdomaus.
Ir dar viena pikantiška detalė: „Lietuvos rytas“ pranešė, kad milijardinės vertės IAE uždarymo projektus įgyvendinančiai bendrovei „NUKEM Technologies“ derybose su Lietuva atstovaujanti Petra Erler asmeniniais ir verslo ryšiais susijusi su buvusiu Eeuropos Komisijos vicepirmininku Günteriu Verheugenu. Anot publikacijos, konsultacijų bendrovei „The European Experience Company“ vadovaujanti P. Erler buvusį viceministrą Romą Švedą įtikinėjo, kad reikia papildomai skirti 100 mln. eurų (345 mln. litų) kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksui, kurio statyba vėluoja jau ketverius metus, o projektas vis brangsta.
„Ji mūsų valdžiai pasiūlė sandorį: jei Lietuva skirs daugiau pinigų „NUKEM Technologies“, Briuselyje įtakos nepraradęs G. Verheugenas išlups didesnį Europos Komisijos finansavimą IAE uždaryti“, – rašo „Lietuvos rytas“.
Du amžini klausimai: kas kaltas ir ką daryti?
Kovą vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos pasamdyti britų teisininkai iš „Taylor Wessing“ nors ir miglotai, bet vis dėlto tvirtino, kad sutarčių dokumentai su „NUKEM Technologies“ parengti nekokybiškai, yra prieštaravimų, nuostatos neaiškios ir t. t. Skelbta, kad pakoreguotas sutartis su „Nukem“ ketinama pasirašyti rudenį.
Rugsėjo pradžioje žurnalas VALSTYBĖ sulaukė kvietimo apsilankyti Maskvoje ir susitikti su Rusijos UAB „Atomstrojeksport“ prezidentu Aleksandru Gluchovu. Šiai bendrovei priklauso bendrovė „NUKEM Technologies“. Pateikiame pokalbio fragmentą, kuris tiesiogiai susijęs su nagrinėjamomis problemomis.
- Lietuvoje reiškiamas didelis nepasitenkinimas bendrovės „NUKEM Technologies“ veikla. Kaip jūs tai komentuojate?
- „NUKEM Technologies“ buvo pasirinkta tarptautinio konkurso, vykusio 2003 m. ir organizuoto pagal ERPB taisykles, metu. „Atomstrojeksport“ šią bendrovę nusipirko 2009 m. gruodį ir iki tol didėjęs nepasitenkinimas pasiekė viršūnę. Tačiau, mano manymu, per šį laiką, kol mes esame savininkai, pretenzijų šiai bendrovei būti negali, juolab tokių didelių. Nenoriu samprotauti, kas vyko su bendrove nuo 2005 iki 2009 m., kai ją valdė kiti. Tačiau negalima nepasakyti, kad nėra objektyvių nepasitenkinimo priežasčių šiuo laikotarpiu. Iki 2009 m. pabaigos, kai „NUKEM Technologies“ ruošė parduoti, savininkai, manau, rūpinosi tik tuo, kad įmonė išsiskirtų gera finansine atskaitomybe. Bet šiandien pagrindinė bendrovės užduotis Ignalinos elektrinėje – vykdyti projektus, dėl kurių pasirašytos sutartys. Ir vykdyti juos laiku. „NUKEM Technologies“ buvo pirkta visai Rusijos atominei energetikai ir mums, kaip savininkams, labai svarbu, kad šie projektai būtų įgyvendinti sėkmingai.
- Bet, jūsų nuomone, yra ir subjektyvių nepasitenkinimo priežasčių?
- Kur slypi subjektyvi nepasitenkinimo priežastis – akivaizdu. Aš skaitau straipsnius lietuviškoje spaudoje ir žinau, kokia atmosfera vyrauja jūsų informaciniame lauke. Aš taip pakomentuočiau. „NUKEM Technologies“ yra vokiečių bendrovė, mokesčius ji moka Vokietijoje, joje dirba tik vokiečių inžinieriai. Tuomet koks skirtumas, kas jos savininkas? Bet bendrovę kažkodėl vadina rusiška.
Ar „NUKEM Technologies“ turi užtektinai žmogiškųjų išteklių, kad įvykdytų tokius didelius projektus? Juk problemų buvo Černobylyje, Bulgarijoje, kur ji taip pat dirbo.
- Bendrovė turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad užbaigtų projektus Lietuvoje ir kituose regionuose. Černobylio projektas sėkmingas. Bulgarijos projektas taip pat sėkmingas.
- Argi nebuvo vėluojama ir atsiliekama nuo grafiko?
- Jūs žinote, kad tokiuose dideliuose projektuose niekuomet kalta nebūna viena pusė.
- Ar jūs įžvelgiate Lietuvos kaltę, vykdant projektus B1/2/3/4?
- Žodžiais kaltas ir kaltė, žinoma, samprotauti galima, kaip ir teikti abipuses pretenzijas. Bet man svarbiau kiti dalykai – pasiekti susitarimą, kad Ignalinos elektrinė gautų šiuos objektus. Patikėkite manimi, šiandien „NUKEM Technologies“ Ignalinoje dirba gerai.
Taip, šiandien darbai vyksta, postūmis yra, bet tik todėl, kai IAE ėmė griežčiau reikalauti.
- Nemanau, kad konflikto priežastis – vakarykščiai vėlavimai. Ir šios priežastys taip pat negali būti susijusios su bendrove „Atomstrojeksport“, kuri užregistruota Rusijoje ir yra potenciali rangovė statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Toks požiūris iš esmės neteisingas. Mes – ne priešai. „NUKEM Technologies“ – inžinerinė bendrovė, galinti įgyvendinti tokius sudėtingus projektus.
- Kas konkrečiai gali tapti „NUKEM Technologies“ pasitraukimo iš Ignalinos priežastimi?
- Tik užsakovo reikalavimai. Bet jeigu bendrovė pasitrauks – toks variantas irgi įmanomas, – IAE gali kilti problemų. Šiandien turime projektą, kurio nemaža dalis jau įgyvendinta, užsakyta vokiška įranga, baigiami statybos darbai. Todėl nutraukti santykius būtų neteisinga. Reikalas – ne pinigai. Ten bus kitokie padariniai. Reikalas tas, kad kažkas vis tiek privalės šiuos projektus užbaigti. Patikėkite manimi, gerai išmanau šį verslą ir galiu patikinti, kad kuo ilgiau vyksta statybos, tuo sunkiau naujam dalyviui ką nors užbaigti tokiame objekte. O ką jau kalbėti apie tai, kad tai individualus projektas, kuriame taikomos specifinės technologijos, „NUKEM Technologies“ sukurtos būtent IAE. Todėl, manyčiau, Lietuvos vadybininkai taip pat nelabai į tai gilinasi.
- Yra informacijos, kad rudenį gali būti peržiūrėtos sutartys.
- Tai – pati įdomiausia tema. Tai susiję su projektais B2/3/4. Reikalas tas, kad daugiašalės derybos vyksta nuo metų pradžios. Buvo kalbama apie tai, kad reikia pasirašyti susitarimą, kuriame būtų naujas darbų grafikas, struktūrizuotas pagal Lietuvos užsakovo reikalavimus, jo įsipareigojimus projekto valdymui ir t. t. Bet kažkodėl, kai šalys jau buvo beveik pasirengusios pasirašyti, lietuviai staiga peržiūrėjo savo ketinimus ir dabar nesirengia šio susitarimo pasirašyti. Susidarė nevienareikšmė situacija.
Dėl B1 viskas aiškiau. Tai iš tiesų labai sunkus projektas, yra daug pažeisto kuro, todėl labai sunku apskaičiuoti galutines išlaidas, o nuo jų priklauso visas projektas. Čia reikia ieškoti kompromisų, nes šiandien negali sustoti, šis projektas privalo būti baigtas.
- Kokį vaidmenį šioje istorijoje atlieka ERPB?
- ERPB – donorų pinigų operatorius. Jis specializuotai tvarko sąskaitas, iš kurių finansuojamas IAE uždarymas. Ir šie pinigai skiriami ne tik darbams, kurie vykdomi Ignalinoje, bet ir energijos efektyvumui Lietuvoje užtikrinti. Kalbėti apie tai, kad ERPB nesėkmingai tvarkosi su projektu, negalima. Supraskite – tai ne lietuviški pinigai, tai ne jūsų biudžeto lėšos.
Schema su ERPB veikia ne tik Lietuvoje. Ši schema jau įrodė savo efektyvumą. Ir Lietuva – ne išimtis. Žinoma, jūs galite manyti kitaip. Bet tai dažniausiai pavienių žmonių, valdininkų nuomonė, jie ir informuoja visuomenę apie nepasitenkinimą ERPB bei „NUKEM Technologies“ veikla. Bet tai nereiškia, kad tai paskutinės instancijos tiesa. Dar daugiau – aš tokią poziciją laikau nepamatuota. Verslas nemėgsta triukšmo. Realūs projektai ir realios sutartys, susijusios su šių kompleksų statyba, su šia politine tikrove neturi nieko bendro. Patikėkime manimi – net kai rangovas yra geras, gali būti sukurta bloga komunikacija. Bet kokią sutartį galima pagadinti politika.
- Nuogąstaujama, kad „NUKEM Technologies“ yra ties bankroto riba. Todėl iš jos reikalaujama suteikti papildomų garantijų, kad pradėti projektai vis dėlto bus baigti.
- „NUKEM Technologies“ niekada nepatirs bankroto procedūros. Aš tai jums sakau kaip savininkas. Bendrovė realiai stato, ji apmoka subrangovų sąskaitas ir finansuoja savo darbus. Dar kartą kartoju, kad mūsų užduotis – pastatyti IAE objektus.
- Ar „NUKEM Technologies“ turi analogų Europoje?
- Žinoma, konkurencija egzistuoja. Bet aš nežinau kitos tokios bendrovės, kuri taip gerai išmanytų šią rinką. Nemačiau Europoje kitų bendrovių, kurios kompetencija prilygtų šiai. Tai labai kvalifikuoti vokiečių inžinieriai. Profesionalai, kurie visą savo gyvenimą dirbo energetikos sektoriuje ir gavo papildomą vadybos išsilavinimą. „NUKEM Technologies“ nebūdinga dirbti nekokybiškai. Tai labai svarbu.
Žinoma, yra bendrovių, kurios veikia toje pačioje srityje, bet čia svarbus vienas momentas – kiekvienas projektas yra unikalus. Kiekvienai elektrinei individualiai sukuriama branduolinių atliekų perdirbimo sistema, o sausojo kuro saugykloms gaminami konteineriai (tokie konteineriai specialiai gaminami ir IAE). Briuselyje tai supranta. Kai kalbame apie vėlavimus, aš klausiu: kada realiai reikia iškrauti branduolinį kurą ir pradėti jį saugoti? Jūs tai žinote?
- Vakar reikėjo.
- Ne. Ir žinote, kodėl? Todėl, kad iki 2013 m. Lietuva turės tik tuos pinigus, kuriuos turi šiandien. Ir šio biudžeto neužteks. Nuo politinio ir viešo kalbėjimo reikia pereiti prie konkrečių darbų. O tam būtina, kad IAE vadovybė veiktų nuosekliai. Šiandien man toks įspūdis nesusidaro. Ir, kaip sakoma, aš kaupiu medžiagą. „NUKEM Technologies“ pasirengusi veikti toliau pagal ankstesnius susitarimus. Bet jeigu užuot dirbus prasidės informacinė kampanija prieš „NUKEM Technologies“ , būsime priversti imtis atitinkamų sprendimų.
Daiva Rimašauskaitė, Ignalinos atominės elektrinės komunikacijos vadovė
„NUKEM Technologies“ normaliai nedirba. Buvo atlikta techninė darbų analizė ir rasta daug trūkumų. Konteineriai suprojektuoti ir pagaminti ne tokie, kokių reikia Ignalinai. Net kranas, kurį planuojama naudoti kurui iškelti, yra 30 metų senumo ir nelabai tinkamas tokiems darbams. Padėjome visa tai „NUKEM Technologies“ ant stalo, prasidėjo derybos. Net ERPB, kurį Tarptautinis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas paskyrė administratoriumi, pasirašė sutartį su Švedijos branduolinės energetikos bendrovės „SKB International“ ekspertais, kurie atliks techninę analizę ir metų pabaigoje Donorų asamblėjai pateiks savo išvadas.
Mes branduoline sauga rizikuoti negalime. Keista, kad „Atomstrojeksport“ tvirtina, jog nuo to laiko, kai jie tapo „NUKEM Technologies“ savininkais, darbai IAE vyksta sklandžiai. Nuo to laiko darbų baigimo terminai buvo atidėti net šešis kartus.“
Rytis Valūnas, Advokatų kontoros „Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX“ advokatas
- Kokia teisinė rizika atsiranda Lietuvai, žinant, kad sutartis dėl IAE uždarymo darbų su „NUKEM Technologies“ sudaryta pagal Anglijos teisę?
- Jeigu šalys nesutaria dėl sutarties vykdymo, esminiai tampa klausimai, kaip ir kada galima nutraukti sutartį, reikalauti atlyginti nuostolius, įvykdyti teismo (arbitražo) sprendimą.
Įvertinti, kokia galima teisinė rizika Lietuvai, būtų galima tik pamačius sutarties tekstą. Anglijos teisė labai gerbia šalių laisvę susitarti dėl sutarties turinio, net jeigu tai reiškia, jog sutartis bus sudaryta vienai iš šalių nustačius daug didesnius įsipareigojimus ar apribojimus. Išskyrus tam tikras vartojimo sutartis, Anglijos teisė iš esmės papildomai negina nepalankesnėje padėtyje atsidūrusios sutarties šalies interesų. Juolab kad šiuo atveju kalbama apie sutarties šalį, kuri yra valstybė. Todėl labai svarbu, ar rengiant IAE uždarymo darbų sutartį su „NUKEM Technologies“ buvo profesionaliai atstovauta Lietuvos interesams, ar buvo tinkamai įvertinti ir suvokti susitarimų padariniai.
Anglijos teisė, kitaip nei Lietuvos teisė, savaime nepripažįsta geros valios ir draudimo piktnaudžiauti teise principo, tai yra vienašališkai nutraukti sutarties, motyvuojant tuo, jog kita šalis nevykdė sutarties gera valia, nepavyks. Būtina įrodyti, kad kaltoji šalis pažeidė esmines sutarties sąlygas. Jeigu tokios sąlygos nebuvo apibrėžtos Lietuvos ir „NUKEM Technologies“ sutartyje, galėtų būti vertinama, ar rimti sutarties pažeidimo padariniai dėl „NUKEM Technologies“ vėlavimo vykdyti IAE uždarymo darbus.
Anglijos teismų precedentai rodo, kad tuo atveju, kai rangovas yra atlikęs esminius (angl. substantial) darbus, vienašalis sutarties nutraukimas, motyvuojamas rangovo darbų neįvykdymu, dažnai neturi pakankamo pagrindo. Ar toks darbų atlikimo laipsnis „NUKEM Technologies“ pasiektas statant sutartus objektus, yra įrodymo klausimas. Lietuvai nepagrįstai nutraukus sutartį, „NUKEM Technologies“ galėtų reikalauti netesybų ir atlyginti nuostolius.
Kita vertus, Anglijos teisei būdingas griežtosios atsakomybės principas, sutarties šalims vykdant įsipareigojimus. Tai reiškia, kad laiku sutarties nevykdanti šalis turi daug mažiau galimybių pasiteisinti ir išvengti atsakomybės nei taikant Lietuvos teisę. Toks Anglijos teisės ypatumas galėtų būti naudingas Lietuvai, jeigu ji siektų kelti nuostolių, patiriamų dėl „NUKEM Technologies“ vėlavimo, atlyginimo klausimą. Tiesa, nuostolius ir jų mastą būtina įrodyti.
Labai tikėtina, kad sutartyje šalių ginčus numatyta spręsti arbitraže. Net jei būtų priimtas Lietuvai nepalankus arbitražo sprendimas, jis nebūtinai būtų automatiškai įvykdytas Lietuvoje – ten, kur ekonomiškiausia išieškoti turtą. Lietuvos valstybė neturi didelės vertės turto užsienyje, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Arbitražo sprendimą pripažįsta ir leidžia vykdyti Lietuvos teismai, kuriems tarptautinė ir Lietuvos teisė suteikia teisę patikrinti, ar toks sprendimas neprieštarauja Lietuvos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Nors viešosios tvarkos sąvoka gana siaura, o galimybė nepripažinti sprendimo labai ribota, arbitražo praktikoje būta atvejų, kai valstybių, tokių kaip Šveicarija, Prancūzija ar Indija, teismai nepripažino arbitražo sprendimų, motyvuodami tuo, kad užsienio teisinių sistemų bei tų teisinių sistemų pagrindu priimti arbitražo sprendimai prieštarauja šių valstybių ginamoms konstitucinėms vertybėms.
