Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir sostinės savivaldybės valdomų VŠT pozicijos kardinaliai skiriasi tiek dėl turtą įvertinti turinčio eksperto, tiek dėl techninės ekspertizės eigos, tiek ir dėl paties turto vertės.

Didžiausias iššūkis

VŠT direktorius Mantas Burokas DELFI teigė, kad turto perėmimas iš „Vilniaus energijos“ šiuo metu yra didžiausias jo valdomos įmonės iššūkis.

„Tai yra ir verslo plano sudarymas, atestatų, licenzijų gavimas, kainos, investicijų skaičiavimas. Kaip sakant, visa ta rutina, kuri yra reikalinga veiklai. Kitas dalykas yra tie santykiai, ką turime su „Vilniaus energija“. Svarbiausi – darbuotojų perėmimas, turto perėmimas ir išsiaiškinimas, koks tas turtas pereina, kokia jo vertė, būklė. Tai visas procesas, orientuotas į techninę ekspertizę, dėl kurio šiandien nepasiekę susitarimo“, – pasakojo jis.

Nuo 2015 metų VŠT dirbantis teisininkas nurodė, kad iš „Vilniaus energijos“ turi perimti apie 33 tūkst. objektų.

Į tai įeina pastatai, žemė, gamybiniai objektai, elektrinės, katilinės, generatoriai, turbinos, visas turtas, esantis administraciniuose pastatuose. Taip pat ir po žeme esančios trasos, šilumos trasų kameros.

„Yra trečioji Vilniaus termofikacinė elektrinė (TEC-3), TEC-2, yra mazuto ūkiai prie abiejų ir t.t. Mieste yra trys klientų aptarnavimo centrai, tai turto yra tikrai nemažai. Vertės prasme galima sakyti... Mes skaičiuojama pagal likutines vertes, tai yra per 100 mln. eurų. Rinkos kaina paskaičiuotai, sakyčiau, tai yra apie 3–4 kartus daugiau“, – sakė M. Burokas.

Nesutarimas dėl eksperto

VŠT vadovas priminė, kad dėl bendro, kartu su „Vilniaus energija“ paskirto eksperto, kuris įvertintų šilumos ūkio būklę, tarėsi nuo 2015 metų pabaigos.

„Visų pirma, ką mes padarėme, tai techninę specifikaciją sudarėme, kadangi abi įmonės yra perkančiosios organizacijos, pirkimo sąlygas susidėliojome, – pasakojo M. Burokas. – Vasarį įvyko tas lūžis, kad „Vilniaus energija“ užsispyrė, kad pirkimą gali atlikti jie ir tik jie ir visas procesas sustojo. Nuo vasario iki šios dienos mums niekaip nepavyksta su jais susitarti – kiek buvo siūlymų, kiek buvo derybų, bet niekas nejuda. Sakyčiau, šioje vietoje VŠT demonstravo visas pastangas padaryti tą procesą realiu ir su rezultatu. Mes siūlėme sudaryti komisiją, kvietėme „Vilniaus energija“, sudarėme nepriklausomą komisiją, su nepriklausomu nariu, bet jie atsisakė.“

Pašnekovas tvirtino, kad „Vilniaus energija“ visada atranda priekabių, kad procesas nejudėtų.

„Aišku, gavome iš jų ir tokių utopinių pasiūlymų. Pastaruoju metu buvo toks keistas jų elgesys. Vienu metu pasiūlyta operatyvumo tikslais bendrą bendrovę steigti. Ta prasme, kad VŠT ir „Vilniaus energija“ įsteigia bendrovę, susiranda direktorių, duoda pinigų ir jis nuperka tą bendrą ekspertą. Mes klausėme, ar jie supranta, kad šie pasiūlymai yra absurdiški?

Jie yra neįgyvendinami, jeigu mes nesusitariame dėl pirkimo. Tarp jų atsikalbinėjimų buvo, pavyzdžiui, tai kad ekspertas netinka, nes yra dirbęs Lietuvoje. Taip ir tampomės“, – dėstė M. Burokas.

Vilniaus Energija

Matydami riziką, kad iki 2017 metų kovo 30 dienos, kada pradės vykdyti ūkinę veiklą, nespės atlikti patikrinimo, VŠT nusprendė ekspertą nupirkti patys. Pokalbio su DELFI metu ekspertai buvo apžiūrėję ir įvertinę techninę būklę maždaug 10 proc. šilumos trasų ir kiek daugiau nei 30 proc. gamybos įrenginių.

Kitaip situaciją mato „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, kuris sakė, kad VŠT sprendimas vienašališkai parinkti ekspertą akivaizdžiai pažeidžia nuomos sutarties nuostatas.

„Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis įtvirtina, kad sutarties šalys iki sutarties termino pabaigos kartu turi paskirti ekspertą, kuris įvertintų grąžinamo šilumos ūkio techninę būklę.

Apmaudu, kad VŠT šią pareigą ignoravo ir iki šiol ignoruoja. VŠT be jokių paaiškinimų atmetė visus mūsų siūlytus sprendimo variantus, kurie būtų užtikrinę bendro ir neutralaus eksperto paskyrimą“, – teigė jis.

Įsileidžia, bet per retai

M. Burokas svarstė, kodėl „Vilniaus energija“ nenori įsileisti techninių ekspertų.

„Kai mes pasakėme, kad jei nesusitariame, o jūs vilkinate procesą, mes einame su savo ekspertu, bet bandome susitarti. Tai keistas elgesys, kada šeimininko neįleidžia prie jo turto. Išvis nepaaiškinamas elgesys. Aišku, jie suprato, kad tokios pozicijos negerai laikytis“, – kalbėjo jis.

VŠT vadovo teigimu, dabartinis įsileidimas yra nominalus. „Kažkur parodo, kažkur neparodo, ten leidžia įeiti, ten neleidžia. Visada suranda būdų užvilkinti laiką, trukdžių. Tai instruktuosim, tai neinstruktuosim. Tas procesas aišku užsitęsė. Čia, kas yra įdomu, jų pozicijos prasme – mes nuo rugpjūčio pabaigos vertiname tą turtą ir tas greitis nėra toks, kokio mes norime“, – pasakojo pašnekovas.

M. Burokas sakė, kad šiuo metu koncentruojasi į gamybinį turtą. „Mazuto ūkį esame dar praeitais metais pasižiūrėję. Akivaizdžiai nesutvarkyta, blogos būklės. Dabar einame į gamybinį turtą, nes tai yra esmė. Jei pastate koks nors stalas ar kompiuteris ne tokie tobuli, tai tą galima greitai pakeisti“, – aiškino jis.

Jo teigimu, patikrinimo tempą diktuoja „Vilniaus energija“.

„Jie mus įleidžia du kartus per savaitę po pusę dienos. Tokią poziciją diktuoja vadovybė. Interesas yra toks, kad tai nebūtų pasižiūrėta. Kitaip paaiškinti negali. Nes jeigu ūkis yra puikus, tai kodėl aš turiu kažką slėpti? Jei nenoriu rodyti visko, tai kažkas ten yra blogai. Tai – dideli pinigai, kur jie nori išvengti atsakomybės“, – svarstė M. Burokas.

Jis sakė, kad jau pastebėjo daug neatitikimų.

„Yra įvairaus turto, yra dalis, kuri dalyvauja veikloje, bet matosi, kad jis arba nenaudojamas, neprižiūrimas, nors turėtų atitikti teisės aktų reikalavimus. Tarkim yra rezervinė RK7, žiūrint formaliai, šiai dienai aš turėčiau turėti visas galimybes ją užkurti ir tiekti šilumą į miesto tinklą. Tačiau akivaizdu, kad tie dalykai, kurie turi suktis – ventiliatoriai, kitos detalės, yra surūdijusios. Neginkluota akimi matyti, kad tas daiktas galbūt jau 5 metus nesisuko. Tačiau bet kokiu atveju, ūkis turi būti prižiūrimas ir nestovėti“, – kalbėjo VŠT vadovas.

Savo ruožtu N. Mikalajūnas sakė, kad tokie VŠT teiginiai neatitinka tikrovės.

„Vadovaujantis sutartimi, VŠT turi teisę lankyti ir apžiūrėti savo turtą. Šią VŠT teisę visapusiškai užtikriname: tam sudarytos visos sąlygos, apsilankymo grafikai, paskirti atsakingi asmenys, teikiami su turtu susiję dokumentai. Apžiūros vyksta po kelis kartus per savaitę“, – pasakojo jis.

Be to, N. Mikalajūno tvirtinimu, VŠT teisei apžiūrėti turtą „Vilniaus energija“ skiria nemažai laiko ir resursų.

„Visada akcentavome, kad VŠT, kaip nuomotojo, teisė apžiūrėti turtą negali virsti piktnaudžiavimu, o turi atitikti protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teisės aktų ir sutarties nuostatas. Būtent to ir nesilaiko VŠT“, – aiškino pašnekovas.

Vertės klausimas

VŠT savo turtą pagal likutinę (atsižvelgus į amortizaciją ir remontus) vertę vertina apie 100 mln. eurų.

„Vertės yra žinomos. Pagrindinis klausimas: pavyzdžiui, stalas (10 eurų likutinė vertė), bet gal jis sulūžęs ir guli kur nors numestas kampe. Ekspertinis vertinimas turi parodyti, kokia yra jo fizinė būklė. Gali būti, kad fizinė būklė sudaro prielaidas vertei būti nulinei ar net minusinei“, – sakė M. Burokas.

Jis taip pat pridėjo, kad VŠT dar nėra gavę visų dokumentų, kaip buvo atliekami remontai – ar sistemingai, ar laikantys gamintojo instrukcijos.

„Tai irgi finansinė išraiška ir jei tai neatlikta, vadinasi, nebuvo ūkis tinkamai prižiūrėtas“, – kalbėjo M. Burokas.

Jis teigė, kad jei bus užfiksuoti neatitikimai, tada „Vilniaus energija“ turės atsiskaityti.

„Manau, mes tikrai iki kovo sugebėsime suskaičiuoti esminio ūkio išlaidas – kad jis būtų tinkamos būklės. Klausimas bus, ar „Vilniaus energija“ pripažins tai, ar ne. Jei ne, bus teismas. Manau, tai akivaizdu. Matyt, su kovu tie santykiai nesibaigs“, – prognozavo VŠT vadovas.

Tačiau N. Mikalajūnas 100 mln. eurų sumą įvardijo kaip klaidinančią informaciją.

„Nuomos sutartyje numatytas ekspertinis vertinimas neapima šilumos turto vertės nustatymo. Objektyvus ir nešališkas ekspertinis vertinimas, kurio siekia išvengti VŠT, apima grąžinamo turto techninės būklės nustatymą. Vertinimas yra skirtas užtikrinti, kad grąžinamas turtas atitiktų pilnos komplektacijos reikalavimą. Būtent tai yra numatyta nuomos sutartyje“, – teigė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (162)