Iki šiol Lietuva siekė, kad Klaipėdoje esantis SGD terminalas būtų pripažintas regioniniu ir galėtų gauti Europos Sąjungos paramos, kuri, neoficialiais duomenimis, siektų 100–150 mln. eurų. Tačiau praėjusią savaitę Baltijos šalių premjerų susitikime Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Estija, kuri priešinasi Klaipėdos kaip regioninio terminalo pripažinimui, taip pat galėtų turėti nuosavą terminalą.

Ekspertų vertinimu, kiek pasikeitusi Lietuvos pozicija rodo, kad bandoma pasiekti kompromisą. Tačiau į naujo terminalo atsiradimą Baltijos šalyse žvelgiama atsargiai – viena vertus, jis galėtų užtikrinti didesnį dujų tiekimo saugumą. Tačiau, jeigu Lietuvos ir Estijos terminalai pradėtų konkuruoti tarpusavyje, dujų vis mažiau vartojančiame regione kiltų grėsmė, kad galų gale liktų tik vienas terminalas.

Ne bendradarbiavimas, o konkurencija

Nors premjero S. Skvernelio teigimu, Estijoje pastatytas vidutinio dydžio SGD terminalas neturėtų konkuruoti su dideliu – 170 tūkst. kubinių metrų SGD talpos – Klaipėdos terminalu, ekspertai įžvelgia, kad tarp terminalų gali kilti konkurencija tiek siekiant gauti paramą iš ES, tiek ir vykdant dujų tiekimo veiklą. Pavyzdžiui, Estijos premjeras Juris Ratas ministrų pirmininkų susitikime savo pozicijos nekeitė ir žiniasklaidai sakė, kad regioninis SGD terminalas turėtų atsirasti Suomijos įlankoje.

Politikos mokslų daktarė ir energetikos ekspertė Vija Pakalkaitė BNS teigė, kad šiuo metu atrodo, jog Baltijos šalys bando ne bendradarbiauti, o konkuruoti atskirais SGD projektais, mat kiekviena šalis bando gauti europinę paramą saviems terminalams. Anot jos, konkurenciją tarp Baltijos šalių rodo, kad visos šalys bando įtraukti savo SGD terminalus į bendrojo intereso projektų sąrašą (ang. projects of common interest, PCI), į kurį patekus galima tikėtis paramos.

Lietuva į sąrašą siekia įtraukti jau pastatytą Klaipėdos terminalą, Latvija nori įtraukti Latvijos Skultės SGD terminalo projektą, be to, sąraše yra Estijos Paldiskio ir Muugos SGD terminalų projektai.

„Sunku pasakyti, kas vyksta už uždarų durų, bet žvelgiant iš šalies į trijų Baltijos šalių SGD terminalų planus, yra panašiau į konkurenciją, o ne bendradarbiavimą“, – BNS teigė V. Pakalkaitė.

Be to, pasak jos, jeigu Lietuvos ir Estijos terminalai pradėtų tarpusavyje konkuruoti dėl dujų tiekimo, Europos Komisiją būtų sudėtinga įtikinti, kad terminalams reikalinga parama, taip pat iškiltų grėsmė, kad vienas iš terminalų galų gale vis vien turėtų užsidaryti ir „visi liktų ten, kur pradėję“.

„Praktinė pusė kiek šviesesnė. Klaipėdos SGD terminalas turi pradininko pranašumą. Terminalas jau veikia, projekto plėtotojai įgavo daug patirties. Vargu ar Komisija suteiktų teiktų finansavimą kitiems Baltijos šalių konkuruojantiems projektams, jeigu tai galėtų pakenkti jau rinkos sąlygomis veikiančiam terminalui Lietuvoje, juolab, kad jis kol kas nėra gavęs žymesnės ES finansinės paramos“, – teigia ekspertė.

Galimybė – mažos apimties terminalui

Lietuva norėtų, kad Estija statytų vidutinės apimties terminalą, nors Paldiskio SGD projektas, kurį J. Ratas įvardijo kaip galimą regioninį, turėtų siekti 160 tūkst. kubinių metrų SGD. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę BNS teigė, kad dėl konkretaus galimo Estijos terminalo dydžio dar nėra diskutuojama.

Latvijos energetikos ekspertas Reinis Aboltinis BNS teigė, kad nemato perspektyvų panašaus dydžio į Klaipėdą terminalui Paldiskyje. Jo nuomone, Estijos terminalas turėtų būti visiškai komercinis, greičiausiai orientuotas į SGD gabenimą autotransportu. Atsižvelgiant į tai, kad iš terminalo autotransportu dujas gabenti apsimoka maždaug 500 kilometrų atstumu, tuomet Paldiskio terminalas galėtų veikti Baltijos šalyse.

„Estijos terminalas neturėtų būti didelis, per kurį tiekiama daug gamtinių dujų į Baltijos šalis. Turbūt situacijoje, kai Lietuvoje turite gan didelį SGD terminalą, nebūtų prasmės statyti tokios pat apimties terminalo Estijoje. Tai turbūt būtų per daug Baltijos šalims, nebent būtų aiški vizija, kaip Suomijos ir Estijos dujų perdavimo operatoriai ir dujų vartotojai gali bendradarbiauti“, – BNS teigė R. Aboltinis.

Dujas per Klaipėdos terminalą įsigyjančio energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas sako, kad nedidelės apimties terminalas Estijoje galėtų sukurti sinergiją Baltijos šalyse ir, pavyzdžiui, dujas gabentis per Klaipėdą. Tokias paslaugas teikia grupės įmonė „Litgas“, kuri atsigabenusi dujas dideliais tanklaiviais jas terminale perpila į mažesnius laivus, galinčius pasiekti nedidelius terminalus.

„Priklausys nuo to, koks bus sprendinys. Jei tai bus nedidelis pasirinktas sprendinys, galės veikti kaip švediški ar suomiški terminalai, kurie jau yra pasinaudoję mūsų paslaugomis, bet jeigu jis bus tokio dydžio, kad pats galėtų priimti didesnius dujovežius, tuomet nebūtų tos sinergijos. Bet kol kas nemačiau nei vieno konkretesnio pasakymo apie tai, koks jis turėtų būti“, – tikino D. Misiūnas.

Tačiau jis abejoja didelio terminalo poreikiu, mat realiai poreikio dar vienam terminalui nėra.

„Jei pretenduojama į Europos Sąjungos paramą, tai kokiu pagrindu bus siekiama jos, jei tai bus regioniškumo ir tiekimo saugumo pagrindu, tai suponuoja didesnį terminalo dydį. Daugiau tokie mažieji veikia kaip komerciniai įrenginiai, nesakau, kad neįmanoma, bet jeigu yra ambicija gauti didesnį dydį, tai suponuoja didelį dydį“, – sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Be to, pasak jo, nereiktų pamiršti, kad 2021 metais užbaigus dujų jungtį su Lenkija, Baltijos šalys bus sujungtos ir su šios šalies Svinouščės SGD terminalu.

Estijos „Alexela Group“, kuri ketina plėtoti terminalą Paldiskio uoste, į BNS klausimus neatsakė, motyvuodama, kad šiuo metu apie du terminalus Baltijos šalyse turėtų atsakinėti už energetiką atsakinga Estijos ekonomikos ministerija.

„Paketuoti“ paramą įmanoma

Kol kas apie tai, kaip Baltijos šalys prašytų europinės paramos, jei būtų sutarta, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų statomi du terminalai bei į dujų tiekimo saugumo schemą įtraukiamo Inčukalnio dujų saugykla, nekalbama. Kaip anksčiau nurodė Ž. Vaičiūnas, šiuo metu tai yra „antraeilis klausimas“. Tačiau neatmetama, kad būtų galima „paketuoti“ paramos prašymą visam regionui ir prašyti jos visiems projektams.

Kaip BNS teigė R. Aboltinis, tokio precedento, kai suteikiama parama ne atskiram projektui, o regioniniam tiekimo saugumo užtikrinimui, nėra buvę, tačiau toks variantas yra įmanomas.

„Nemanau, kad yra precedentas tokiam veiksmui, bet jeigu nėra precedento, tai nereiškia, kad to nebus. (...) Regioninis požiūris, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, jei žvelgsime į šio sprendimo potencialą, tai būtų įmanoma“, – BNS sakė R. Aboltinis.

V. Pakalkaitė teigia, kad iš viešų diskusijų tokios intencijos „paketuoti“ paramą nematyti, o projektai atrodo kaip konkuruojantys tarpusavyje. Tačiau jeigu Baltijos šalys susitartų dėl bendro tiekimo saugumo užtikrinimo būdo, EK tai greičiausiai tik sveikintų.

„Jeigu Lietuvos politikams ir „Klaipėdos naftos“ atstovams pavyktų susitarti su kitomis Baltijos šalimis, manau, Komisija tik trintų rankas. Bendros Baltijos šalių veiklos ir dujų rinkos integracijos Komisija siekia nuo pat pradžių“, - BNS teigė V. Pakalkaitė.

Tačiau D. Misiūnas mano, kad tikslingiau būtų siekti paramos jau veikiančiam SGD terminalui Klaipėdoje, nes Estijos terminalas visgi atrodo ne kaip regioninis, bet nacionalinis interesas.

Estijos terminalas paramos anksčiau negavo

EK šiemet atmetė Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl 344 mln. eurų vertės suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Paldiskio uoste statybos finansavimo iki 39 procentų.

Apie tai pranešusi „Alexela“ tvirtino, jog toks EK sprendimas jos nenustebino, jis sietinas su Lietuvos siekiais SGD terminalui Klaipėdoje priskirti regioninio statusą. Tačiau Estijos bendrovė teigė savojo projekto atsisakyti neketinanti, o jo įgyvendinimui pritrauktų papildomo privataus kapitalo, jei to prireiktų.

Pagal šį projektą Paldiskio uoste planuojama sudaryti sąlygas švartuotis okeaniniams laivams, pastatyti išdujinimo įrangą bei 160 tūkst. kubinių dujų saugyklą, kurios talpa vėliau gali būti padvigubinta. Dujos iš terminalo būtų tiekiamos Estijai, „Balticconnector“ dujotiekiu į Suomiją, taip pat į Latviją.

Lietuva iki šiol siekė, kad Klaipėdos SGD terminalas būtų pripažintas regioniniu ir gautų Europos Sąjungos paramą. Neoficialiai kalbama, kad jeigu Baltijos šalys nesusitars dėl regioninio SGD terminalo, EK apskritai neskirs paramos.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)