Pagal sutartį bus įsigyjama ir diegiama apie 1,2 milijono naujos kartos elektros energijos skaitiklių, taip pat duomenų valdymo ir ryšio sprendimai. Vienam skaitikliui tenkanti lėšų suma – apie 62,5 euro.

Gyventojams nebereikės tokių skaitiklių rodmenų nurašinėti. Sąskaitos bus išrašomos automatiškai. Nauji skaitikliai leis matyti tikslų vartojimą skirtingu metu, gauti naujas paslaugas iš nepriklausomų tiekėjų, efektyviau vartoti elektros energiją. Be to, nauji skaitikliai padės greičiau nustatyti gedimus tinkle. Jei elektros tiekimas nutrūktų, darbuotojai gaus tikslesnę informaciją apie gedimo vietą ir galės greičiau gedimą pašalinti. Išmanieji skaitikliai informaciją apie energijos vartojimą perduos saugiu ryšiu

Gyventojams už skaitiklių keitimą mokėti nereikės, tai bus ESO nuosavybė.

Žadama ir galimybė integruoti skaitiklius į egzistuojančias išmaniųjų namų sistemas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pristatydamas naują prietaisą pateikė paprastą palyginimą – elektra bus galima naudotis tada, kada ji pigiausia.

„Jei žvilgtelėsime, kaip atrodys mūsų buitis po 5-7 m., tai su 5G ryšiu ir daiktų internetu, su dinamine elektros energijos kaina, skalbimo mašina pati suras laiką, kada pigiausia elektra, ir pati išsiskalbs drabužius. Ir skaitiklis yra viso to ašis. Skaitiklis tampa ašimi ne tik daiktų interneto, skaitiklis taps ašimi ir išmanaus tinklo, kuriame integruosis gaminantys vartotojai su savo saulės elektrine, su savo elektromobiliu, su saulės baterija, integruosis visi balansavimo pajėgumai“, – vardijo D. Kreivys.
Dainius Kreivys

Jis patikino, kad nors elektros skaitiklis kaip daiktas neatrodo labai įspūdingas, energetikoje vykstant transformacijai, skaitiklis tampa esmine mozaikos detale.

„Tai didžiausias Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projektas, kuris padės užtikrinti energijos naudojimo efektyvumą bei patikimą elektros energijos tiekimą už konkurencingą kainą. Mūsų tikslas – šviesūs ir šilti namai, tad tokie sprendiniai motyvuoja vartotojus keisti įpročius, efektyviau naudoti energiją, o tiekėjus – siūlyti didesnę galimybių ir paslaugų vartotojams įvairovę“, – teigia D. Kreivys.

„Sagemcom“ pasiūlymą įgyvendins kartu su partneriais – programinę įrangą diegs „Siemens“, o naujiesiems įrenginiams ryšį teiks „Bitė Lietuva“. Tam pastaroji bendrovė paleido siaurajuosčio daiktų interneto technologiją (NB-IoT).

Jau skelbta, kad išmaniųjų elektros skaitiklių konkurso laimėtoja pasiūlė 77,3 mln. eurų (be PVM) kainą, o bendra projekto vertė siekia 150 mln. eurų.

Iki 2023 m. pabaigos gyventojams, kurie per metus naudoja daugiau nei 1 tūkst. kWh elektros bei visiems verslo klientams, iš senųjų į išmanius bus pakeisti apie 1,2 mln. skaitiklių. Nuo 2024 m. – keičiama visiems likusiems gyventojams, pasibaigus senųjų skaitiklių metrologinei patikrai. Skaitiklio keitimas gyventojams papildomai nekainuos – tai ESO vykdomų tinklo investicijų dalis.

Žadama geresnė paslaugų kokybė

Turint naują skaitiklį, tiksli mokėjimo suma iki kliento atkeliaus jau parengtoje jo tiekėjo sąskaitoje.

ESO žada, kad tai leis gyventojui paprastai, tiksliai ir suprantamai matyti savo suvartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius.

„Naujos kartos išmanieji skaitikliai yra svarbi kompleksiškos elektros tinklo infrastruktūros dalis, kurią atnaujinus pagerės energijos skirstymo operatoriaus paslaugų kokybė, o išmaniosios apskaitos sistemos diegimas įgalins energetikos pažangą Lietuvoje“, – teigia Mindaugas Keizeris, ESO generalinis direktorius.

ESO vadovas patikina, kad pirkimo metu buvo gautas pažangiausias sprendimas už geriausią kainą.

Žadama, kad išmanieji skaitikliai užtikrins didesnę konkurenciją, suteiks postūmį kurtis naujoms paslaugoms ir taps įrankiu, leisiančiu gyventojui lengvai ir suprantamai matyti savo suvartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius.

Išmanieji skaitikliai nuotoliniu būdu perduos suvartojimo duomenis ir tinklo parametrus, o ESO galės greičiau ir tiksliau nustatyti bei šalinti gedimus, efektyvinti tinklo veiklą.

M. Keizeris paaiškina, kad viename komplekte nupirkti ne tik skaitikliai, bet ir IT sistemos, skirtos skaitiklių valdymui, saugos reikalavimai.

„Antros kartos išmanieji skaitikliai yra modernesni nei pirmos kartos. Kuo jie skiriasi: galima parametrizuoti per nuotolį, jie pagal naujausius standartus fiksuoja įvairius tinklo parametrus ir perduoda informaciją į IT sistemas. Be to, iš IT sistemų bus galima atlikti tarifo pakeitimą, plano pakeitimą. Be to, jei žmogus namuose turės išmaniųjų namų įrangą, galės prijungti ir gauti sprendimus iš nepriklausomų tiekėjų – turėti išmaniųjų namų funkcionalumą“, – pirkinį giria M. Keizeris.
Mindaugas Keizeris

Jis papildo, kad skaitikliai galės pateikti duomenis 15 minučių pjūviu, tiksliau fiksuos duomenis. Jų duomenys padės ateityje sprendžiant dėl investicijų skirstomajame tinkle.

Vieno skaitiklio metrologinės patikros terminas – 18 metų, tikimasi, kad tiek laiko vienas skaitiklis turėtų tarnauti.

Išmaniuosius skaitiklius diegti pradėta bus dar šiemet.

„Transformacija, kuri vyks su išmaniųjų skaitiklių diegimu, sukurs didžiausią energetikos duomenų platformą Baltijos šalyse“, – sako ir „Ignitis grupė“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

Jis teigė, kad gyventojai dėl efektyvesnio vartojimo galės sutaupyti, mat nauji duomenys leis priimti sprendimus. Praktikoje, anot jo, pademinstruojami iki 6 proc. elektros energijos sutaupymai.

Kartu su išmaniaisiais skaitikliais startuoja ir vienas pirmųjų Baltijos šalyse komercinis siaurajuostis internetas (LTE CAT-M). Jis veiks kartu su kita siaurajuosčio daiktų interneto NB-IoT technologija.

„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys paaiškina, kad abi naujos ryšio technologijos grįstos Švedijos gamintojo „Ericsson“ įranga ir padės užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas ESO klientams, nes užtikrina puikią duomenų skvarbą net ir ten, kur nėra ryšio. Tai būtina naujiesiems, prie interneto saugiai prijungtiems elektros skaitikliams.

Jis viliasi, kad investicija sukels proveržį daugelyje kitų sričių.

P. Kuisys tikino, kad tai ilgiausiai trunkantis projektas – nepilnus keverius metus – kuriame bendrovei teko dalyvauti.

„Visapusiškai, iš techninės, komercinės, teisinės pusės, mes nematėme tokio profesionalaus projekto“, tikino P. Kuisys ir pažymėjo, kad taip pat tai pats didžiausias projektas, kuriame dalyvavo „Bitė Lietuva“.

Elektra

„Tai yra svarbus projektas siekiant elektros skirstomąjį tinklą valdyti realiu laiku, patikimai ir išmaniai, plečiant galutinio vartotojo galimybę kontroliuoti savo energijos vartojimą“, – sako ir „Sagemcom Energy and Telecom“ generalinis direktorius Ericas Rieul.

Jis patikina, kad prietaisas toli gražu nėra paprastas, projektas yra kompleksinis, todėl reikės susitelkti kelioms projektą įgyvendinančioms bendrovėms. Tiekėjo vadovas patikino, kad tokią technologiją Lietuva įsidiegs viena pirmųjų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar 2019 m. rugsėjį suderino 147 mln. eurų vertės išmaniosios apskaitos diegimo projektą. Tuomet VERT pažymėjo, kad projekto vertė sumažėjo 79 mln. eurų nuo pirminių 226 mln. eurų. VERT tuomet nurodė, kad, išmaniosios apskaitos diegimas 0,05 cento už kilovatvalandę (be PVM) didins skirstymo kainą, bet tai nesieks ir 1 proc. galutinio elektros tarifo, rašė BNS.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (343)