Gaminantys vartotojai turi galimybę saulės elektrinėse sugeneruotos elektros perteklių atiduoti į tinklą „pasaugoti“ ir pasiimti ją tuomet, kai jos jiems reikės (tarkime, gamina dieną, o pasiima vakare arba gamina vasarą, bet pasiima žiemą). Tačiau elektros kainų pokyčiai gali nulemti situaciją, kai tiekėjams teks nupirkti elektrą brangiau.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius kaip galimos naujos tendencijos ženklą prisimena 2021-uosius.
„Pavyzdžiui, praeiti metai buvo tokie, kai elektros kaina kiekvieną mėnesį buvo didesnė negu ankstesnį mėnesį: kai pradėjo kilti pavasarį, tai gruodį buvo rekordas. Išėjo taip, kad vasaros metu tiekėjai gavo iš gaminančių vartotojų elektrą, pardavė santykinai pigiau, o žiemos metu jiems reikėjo nupirkti ir atiduoti brangesnę elektrą tiems gaminantiems vartotojams. Tai išėjo jiems komercinis nuostolis“, – aiškina M. Nagevičius.
„Bandė VERT'o prašyti, kad čia reikia kažkokį kompensacinį mechanizmą sukurti ar kažką, bet VERT nesutiko“, – pridūrė jis.
Energetikos ekspertas detalizuoja, kad tuo atveju, kai elektros rinkos kaina labai aukšta, tarkime, rugpjūčio 17 dienos 4 eurų už kilovatvalandę rekordas biržoje, tuomet tiekėjas iš gaminančio vartotojo nuperka elektrą palyginti pigiai, o parduoda kitiems vartotojams, kurių planas susietas su birža, brangiai. Tačiau jeigu kaina rinkoje žiemą bus didesnė negu vasarą, tuomet verslas pralošia.
„Delfi“ komentarus pateikę trys didžiausi nepriklausomi elektros tiekėjai pripažįsta, kad situacija jiems gali tapti rimtesne problema.
Svarbus veiksnys: gaminančių vartotojų proporcija klientų portfelyje
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna paaiškina, kad su gaminančiais vartotojais „Enefit“ atsiskaito paprastai ‒ visa elektros energija, kurios vartotojas nesuvartoja ir kaupia, yra parduodama rinkoje. O kai saulės elektrinė neveikia, pavyzdžiui, naktį, vartotojui reikalinga energija perkama rinkoje ir jam pateikiama iš „Nord Pool“ biržos. Panašiai darančios ir kitos rinkos bendrovės.
„Tačiau energetikos krizė parodė, kad Lietuvoje veikiantis modelis turi rimtų spragų. Nes, pavyzdžiui, gaminantys vartotojai daugiausiai energijos pagamina dienos metu, kai šviečia saulė. Dėl to dieną rinkoje susidaro didžiausia elektros pasiūla, dėl ko jos kaina mažėja. Tuo metu „pasaugota“ elektra dažniausiai „atsiimama“ vakare, kai saulės elektrinės neveikia ir elektros pasiūla mažesnė, o jos kaina rinkoje – didesnė“, – aiškina V. Koryzna.
Negana to, pasak jo, elektros kaina nuolat kyla, o „atsiimamos“ elektros kaina lieka fiksuota. Dėl šitų priežasčių gaminančio vartotojo „pasaugojimui“ atiduodama elektra yra pigesnė nei ta, kurią jis „atsiima“. Susidariusį kainų skirtumą, pagal dabar galiojančią tvarką, padengia energijos tiekėjas.
Jis priduria, kad šis skirtumas nuolat kinta ir yra sunkiai prognozuojamas. Akivaizdu viena – jis nuolat kuriantis nuostolį.
„Kuo daugiau gaminančių vartotojų tarp savo klientų turi bendrovė, tuo jos praradimai didesni. Pavyzdžiui, mūsų bendrovei praėjusiais metais toks modelis sugeneravo daugiau nei 300 tūkst. eurų nuostolių. Kadangi šiemet kainų skirtumai išaugo, o gaminančių vartotojų tapo dar daugiau, dabartinio modelio kuriamas nuostolis galėtų pasiekti ir 1 mln. eurų. Mes užimame kiek daugiau nei penktadalį šio rinkos segmento, tai galima tik spėti, kaip tokia tvarka veikia kitus tiekėjus“, – aiškina vadovas.
V. Koryzna teigia, kad bendrovė kaip tik šiuo metu vertina, kiek energijos tiekėjams atsieina dabartinis „pasaugojimo“ modelis. Surinkusi skaičius, bendrovė ketina Energetikos ministerijai ir reguliuotojui teikti siūlymą keisti modelį.
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad kol dar gaminančių vartotojų skaičius, o tuo pačiu ir „pasaugojimui“ atiduodamų megavatvalandžių kiekis buvo nedidelis, tai nebuvo problema.
„Tačiau vartotojų skaičiui ir „saugomos“ elektros kiekiui stipriai augant, tai tampa vis reikšmingesne našta elektros tiekėjams (visuomeniniam bei garantiniam – taip pat). Kokia tiksli įtaka, mes dar vertiname ir skaičiuojame, atsižvelgdami į skirtingus veiksnius: ženklų „pasaugojamos“ elektros kiekio augimą, didelį kainų skirtumą tarp dienos ir nakties, tarp šiltojo ir šaltojo sezono“, – komentuoja M. Giga.
Anot jo, prognozuojama, kad netolimoje ateityje stipriai išaugus saulės energijos gamybai, bus susidurta su situacija, kai elektros energija dienos metu kainuos mažiau nei vakare (tendenciją bendrovė pastebi jau dabar, tik skirtumas kol kas nėra labai didelis), taip pat ir šiltuoju sezonu bus kur kas pigiau nei šaltuoju.
„Tiekėjai elektrą „pasaugo“ ne tik iki šaltojo sezono, bet ir iki vakaro, kai klientui jos prireikia sutemus. Tad tiekėjai iš tiesų užsiima dviejų tipų gaminančių vartotojų balansavimu: pagamintos/nepagamintos ir suvartotos elektros ir tiekėjo plano bei kainų skirtumo tarp pagamintos, bet nesuvartotos ir vėliau suvartotos. Taip pat turime „nupirkti“ iš vartotojo jo pasigamintą, bet nesuvartotą elektrą“, – sako jis.
„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė sako, kad skirtumas tarp paimtos ir atiduotos elektros vertės formavosi jau praėjusį sezoną.
„Tikėtina, kad ir ateinančią žiemą atsiras disbalansas tarp gaminančių vartotojų patiektos elektros energijos kainų, lyginant su vasaros periodu, tačiau galime užtikrinti, kad tai nesukels finansinių iššūkių suvaldyti šį disbalansą (...). Konkrečios sumos tarp iš gaminančių vartotojų paimtos elektros energijos ir jiems atiduotos elektros kainos – reikšmingos. Kalbame apie milijonus. Šiemet planuojama, kad sumos dar augs“, – sakė ji.
L. Beganskienės teigimu, šiuo metu energetikos rinkos išgyvena nestandartinį laikotarpį, tokioje įtemptoje energetinėje ir politinėje situacijoje nieko tiksliai neįmanoma prognozuoti.
„Gaminančių vartotojų pagamintos elektros energijos „kaina“ skiriasi, kai ji yra pagaminama bei patiekiama į tinklą, ir kai klientui yra grąžinama vakarais ar žiemos periodu. Šiuos kainų skirtumus prisiima tiekėjas, o klientas nepatiria disbalanso rizikos“, – teigia „Ignitis atstovė.
Reguliuotojas: jeigu tai taptų tendencija, būtų iššūkis
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) komentuoja kol kas nemananti, jog susidarę skirtumai keltų nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams didelių iššūkių, kadangi, palyginus su visais vartotojais, gaminančių vartotojų skaičius nėra didelis.
„Be to, dalis galinčio susidaryti skirtumo gali būti padengta iš skirtumo tarp vasarą gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos ir patiektos dieną, o suvartotos naktį (ne piko metu).
Vis dėlto visais atvejais nepriklausomi elektros energijos tiekėjai turėtų savarankiškai įsivertinti visas veiklos rizikas ir numatyti priemones šioms rizikoms suvaldyti, įskaitant ir riziką dėl gaminantiems vartotojams patiektos į tinklus ir grąžinamos elektros energijos kainos skirtumo“, – komentuoja taryba.
VERT teigimu, elektros kainas rinkoje šiuo metu tiksliai prognozuoti itin sudėtinga dėl geopolitinės situacijos.
„Žinoma, jeigu tai taptų tendencija, atsižvelgiant į sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių, be teisinio reglamentavimo pakeitimų nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams suvaldyti šią riziką gali tapti rimtu iššūkiu. Bet kokiu atveju dėl poreikio peržiūrėti kompensavimo (elektros grąžinimo gaminantiems vartotojams) mechanizmus turėtų spręsti Energetikos ministerija“, – sako VERT.
„Ignitis“ teigimu, ilgainiui, daugėjant gaminančių vartotojų skaičiui, dėl saulės energetikos specifikos (generacija vyksta dienos metu ir šiltu metu laikotarpiu, o grąžinama vakarais ar šaltu periodu), šis disbalansas, – kuris, negana to, esą visiškai neskatina taupyti elektros, – gali vis stipriau išaugti, todėl reikia ieškoti būdų, kaip šį modelį galima būtų paversti tvaresniu.
„Kitu atveju, ilgainiui tai gali tapti didele problema. Kitose šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje taikomas modelis, kai gaminančių vartotojų pagaminta elektros energija superkama už tuo metu esančią rinkos kainą, o sugrąžinama už tokią kainą, kuri yra rinkoje vartojimo metu“, – komentuoja „Ignitis“.
Siūlo keisti modelį
„Elektrum Lietuva“ vadovas M. Giga sako, kad gaminantys vartotojai, o tuo labiau nutolę, yra labai specifinė sritis Lietuvoje – kai yra apskaitomos kilovatvalandės, o ne sąskaitos (eurai), kaip daroma Estijoje ar Latvijoje.
„Apskritai, pas mus yra klaidingai suprantama, kaip veikia elektros „pasaugojimas“. Daugelis vartotojų, taip pat ir politikų, mano, kad „pasaugojimą“ atlieka ESO, kuris už tai ima mokestį. Tačiau realybėje ESO mokestis neturi nieko bendro su elektros „pasaugojimu“, tai labiau pasinaudojimo tinklais mokestis bei gaminančio vartotojo pagamintos ir suvartotos elektros informacijos administravimas. O realiai tuo rūpinasi elektros tiekėjas. Ši sistema yra ganėtinai nauja Lietuvoje“, – sako M. Giga.
Anot jo, kol elektros kiekis buvo palyginti nedidelis, elektros „pasaugojimas“ paskęsdavo bendrame elektros balanso portfelyje. Tačiau jam augant, tai gali tapti labai didele našta tiekėjams. Priešingu atveju jie esą turės patys „sugerti“ labai didelius balansavimo kaštus.
„Tai yra išties jautrus klausimas, nes iš vienos pusės mes patys labai skatiname atsinaujinančią energetiką, bet iš kitos pusės, mes negalime prisiimti visų galimų nuostolių dėl šio modelio administravimo“, – konstatuoja bendrovės vadovas.
Jis mato tokias pokyčių galimybes: papildomas administravimo mokestis gaminantiems vartotojams; balansavimo ir su „pasaugojimu“ susijusių kaštų padalijimas visiems elektros vartotojams, kas reikštų, kad elektra brangtų visiems vartotojams; perėjimas prie aktyvių vartotojų modelio – tai yra, viską, ką vartotojas pagamina, bet nesuvartoja momentiškai, bendrovė nuperka, o elektros energiją, kurios vartotojui trūksta (pavyzdžiui, vakare), jis pirktų iš bendrovės pagal elektros tiekimo sutartį.
„Šiandien atrodo, kad aktyvių vartotojų modelis būtų teisingiausias visų vartotojų atžvilgiu bei paprasčiausias administruoti tiekėjams“, – sako jis.
M. Gigos teigimu, vertinant bendras tendencijas, ilgalaikius elektros gamintojų/tiekėjų planus bei valstybių strategijas, galima numanyti, kad kainos gali būti didžiausios būtent šaltuoju laikotarpiu, net ir normalizavusis dujų kainoms, kai nėra saulės, vėjo ir hidro gamybos, tai yra, kai vyrauja dujinė elektros gamyba.
„Enefit“ sako, kad Lietuvoje galėtų būti pritaikytas Vakarų Europoje populiarus ir Estijoje jau veikiantis modelis, kuomet gaminantys vartotojai biržos arba fiksuota kaina iš karto parduoda elektros energiją, kurią patiekia į tinklą. O kai jos prireikia, nusiperka pagal turimą vartojimo sutartį. Toks modelis į rinką atneštų daugiau aiškumo ir apibrėžtumo bei sumažintų rizikas, kurios dabar neleidžia kurti efektyvios energetikos rinkos.
M. Nagevičius teigia, kad dabar matomi rinkos pokyčiai ateityje gali ryškėti.
„Jeigu žiūrėsime truputį į priekį: kuo daugiau bus saulės elektrinių, kai saulė švies, tai tuo metu kaina bus žemesnė. Tiesiog pasiūla rinkoje padidėja ir kaina krenta. Ir po kokių 3–4 metų turbūt visą laiką bus, kad kai saulė šviečia, kaina rinkoje yra maža, o kai saulė nešviečia, kaina rinkoje yra didelė.
Tada išeis, kad tiekėjams tas nuostolis jau sistemiškai formuosis kiekvienais metais. Ir tada inicijuosis vis vien kažkokie šitos tvarkos pakeitimai: ne keisti kilovatvalandę į kilovatvalandę, o galbūt tiesiog nusipirkti iš gaminančio vartotojo už rinkos kainą ir parduoti irgi už rinkos kainą būtent tos valandos“, – sakė konfederacijos prezidentas.
Jis kartu prognozuoja, kad ir saulės elektrinės, žvelgiant į dar ilgesnę perspektyvą, jau nebus taip greitai atsiperkanti investicija: „saulės elektrinės jau nebebus taip greitai atsiperkančios kaip šiuo metu – per porą metų atsiperka“.
Tiesa, jis pridūrė, kad daug kas priklauso ir nuo vėjo parkų generacijos – žiemą elektros kaina gali sumažėti dėl jos.
