„Tarifo padidinimą bendrovė privalėjo man pranešti prieš pasirašant sutartį. Esu apgautas. Prašau Jūsų panagrinėti ir pagarsinti šį atvejį. Gal bus ir daugiau nukentėjusių“, – teigia skaitytojas.
Vilnietis Marius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad sutartį pagal „Standartinį“ dviejų laiko zonų planą sudarė birželio 9 dieną, dienos tarifas 0,361 euro, o nakties – 0,241 euro už kilovatvalandę.
Po savaitės, birželio 17 dieną žmogus gauna sutartį jau su tokiais tarifais: dienos – 0,384, nakties – 0,256 euro už kWh (visos kainos pateiktos su PVM, bet be 9 centų valstybės kompensacijos).
„Skaitau, kad toks tarifų padidinimas be kliento žinios ir sutikimo yra neleistinas“, – tiekėjui sako vartotojas.
„Perlas Energija“ atsakė klientui: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nutarė, kad nuo liepos 1 dienos keičiasi bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros persiuntimo paslaugos kaina.
Tiekėjas pabrėžia, kad tai yra elektros kainos dalis, kurią reguliuoja valstybė, o vartotojo užfiksuota elektros tiekimo kaina nesikeičianti.
„VERT informuoja, kad reguliuojama elektros kainos dalis didėja dėl (...) papildomo gamtinių dujų kiekio, reikalingo užtikrinti elektros energetikos sistemos saugumą, įsigijimo“, – aiškina „Perlas energija“.
Ši bendrovė naujienų portalui „Delfi“ papildomai akcentavo, kad galutinę kainą kartu su minėtos dedamosios dalies augimu keitė visi tiekėjai, ne tik „Perlas Energija“.
„Kainos nuo liepos visiems pakilo apie 1,5 cento būtent dėl padidėjusios ESO dedamosios, tad jei minimas vartotojas būtų pasirinkęs kitą tiekėją, galutinė elektros kaina būtų padidėjusi lygiai tiek pat ir lygiai tuo pačiu metu“, – aiškina „Perlas Energija“ vadovas Vilius Juraitis.
Anot bendrovės, galutinė elektros kaina nepriklauso tik nuo tiekėjo: dalį jos, apie 30 proc., nustato valstybė – didinant dedamąsias atitinkamai didėja ir kaina.
„Būtent taip atsitiko ir šį kartą – mes savo kainos dalies nekėlėme, bet paaugo valstybės dedamoji, todėl galutinė kaina šiek tiek išaugo“, – komentuoja bendrovė.
Sutartyje tiekėjas deklaravo, kad persiuntimo paslauga nuo liepos 1 dienos „Standartiniam“ dviejų laiko zonų planui kainuoja: dienos dedamoji – 0,090 euro už kWh, o naktinė ir savaitgalio – 0,051 euro už kWh (pirmajame sutarties variante skaičiai šiek tiek mažesni – atitinkamai, 0,073 ir 0,041 euro už kWh).
Tiekėjas: laukiame, kol bus atnaujinti duomenys skaičiuoklėje
Papildomai pasiteiravome tiekėjo, kas lėmė, kad birželio 9 dienos sutartyje neatsispindėjo nauja persiuntimo paslaugos kaina, jeigu reguliuotojas ją perskaičiavo dar birželio 7 dieną – kaip pati taryba ir sako.
„VERT paskelbus apie persiuntimo dedamosios pokytį, darantį įtaką galutinei elektros kainai, deja, tą pačią dieną apie tai informuoti klientų ir keisti kainos negalime. Tokiose situacijose laukiame, kol VERT duomenis atnaujins savo skaičiuoklėje, mat kitu atveju VERT ir mūsų pateiktos kainos nesutaptų, kas sukurtų dar daugiau neaiškumo ir maišaties“, – teigia „Perlas Energija“ direktorius V. Juraitis.
Anot jo, toks pokytis ir įmonės viduje negali įvykti iškart: tai reikalauja laiko ir žmogiškųjų resursų, bendrovė turinti įdiegti naują kainodarą, ištestuoti sistemas, atnaujinti duomenis interneto svetainėje bei savo skaičiuoklėse ir terminaluose.
„Būtent tai nulemia, kad atsiranda laiko tarpas tarp VERT paskelbimo ir mūsų klientų informavimo apie kainos pokytį, nulemtą valstybės dedamosios augimo“, – argumentuoja bendrovės vadovas.
Energetikos ministerija komentavo „Delfi“, kad planuoja aptarti su VERT situaciją dėl kainos perskaičiavimų.
Jau esame aprašę analogišką situaciją, kurioje minimas kitas nepriklausomas tiekėjas.
Tąkart, birželio pabaigoje, VERT komentavo portalui, kad pasikeitė visiems tiekėjams galiojanti reguliuojama kainos dalis. Taryba sakė sulaukianti panašaus turinio vartotojų kreipimųsi.
VERT tuomet pažymėjo, kad nepriklausomi elektros tiekėjai (NET) negali daryti įtakos reguliuojamos kainos dalies pokyčiams ir ji yra vienoda jiems visiems. ESO persiuntimo paslaugų kainos buvo patvirtintos birželio 7 dieną.
„Patvirtinus naujas valstybės reguliuojamas kainas atitinkamai pasikeitė ir NET galutinių elektros energijos tiekimo kainų, taikomų nuo liepos 1 dienos, dydis. Ši dalis keitėsi visiems vartotojams nepriklausomai nuo to, ar vartotojas turi galiojančią sutartį su NET, ar tik ketina pasirašyti sutartį“, – aiškina reguliuotojas.
Taryba komentavo, kad buitinis vartotojas turi teisę per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti su tiekėju sudarytos sutarties, apie tai pranešęs tiekėjui. Įsigaliojusią sutartį vartotojas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti.
Anot VERT, jeigu vartotojas yra sudaręs neterminuotą sutartį, sutartis gali būti nutraukta po dviejų savaičių nuo tos dienos, kai pateiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.
„Perlas Energija“ penktadienį pranešė, kad atsisako fiksuotos kainos planų. Įmonė nurodo turinti 180 tūkst. klientų. Jos vadovas Vilius Juraitis sako, kad išsilaikius dabartinėms tendencijoms, rugsėjį kilovatvalandė po valstybės kompensacijos gali kainuoti apie 50 centų.
„Delfi“ po to dar kartą susisiekė su skaitytoju Mariumi pasiteirauti, kokie jo planai dabar. Vyras teigia svarstantis tiekėjo keitimo klausimą.
Reguliuojamą elektros kainos dalį sudaro: persiuntimo tinklais paslaugos kaina, viešuosius interesus atitinkančius paslaugų kaina (VIAP) ir kitos išlaidos. Nereguliuojamą kainos dalį sudaro: įsigijimo kaina, kurią lemia elektros kaina biržoje, ir tiekimo kaina, kurią pasiūlo tiekėjas, bei tiekėjo marža.
Vartotojai gali pasirinkti iš šių nepriklausomų elektros tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono elektra“.
