Kreipimasis su beveik 3 tūkst. gyventojų parašų nusiųstas premjerui, Seimo pirmininkui, finansų ministrui, Seimo Energetikos komisijai ir Aplinkos apsaugos komitetui.
Pasak Amalių bendruomenės centro pirmininko Vido Pociaus, į iniciatyvinę grupę susibūrę gyventojai jau daugelį metų priešinasi atliekų deginimo jėgainės statyboms Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.
„Nepasitenkinimą reiškėme rengdami mitingus, eitynes, rinkome parašus, tačiau šis gyventojų sveikatai nesaugus projektas nepaisant mūsų nuogąstavimų ir pastabų vis tiek yra „stumiamas“ į priekį“, – sakė V. Pocius.
Jo teigimu, gyventojai įsitikinę, kad Kauno kogeneracinės jėgainės projektas nėra saugus sveikatai, o pasirinkta vieta šalia gyvenamųjų Kauno miesto Dainavos, Palemono, Amalių, Kauno rajono Ramučių, Sergeičikų ir Karmėlavos gyvenviečių – netinkama.
Dėl šio projekto esą nuvertės ir gyventojų nekilnojamasis turtas.
Pasak V. Pociaus, iniciatyvinę grupę ypač stebina žinios, kad projektą įgyvendinanti bendrovė UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ dar šią savaitę ketina sudaryti apie 50 mln. eurų vertės sutartį dėl jėgainei reikalingo katilo gamybos.
Valstybės institucijoms pateiktame rašte teigiama, kad kol Vyriausybė dar nėra apsisprendusi dėl projekto, AB „Lietuvos energija“ skuba sudaryti didelės vertės sutartį ir taip sustiprinti savo derybines pozicijas.
Skaičiuojama, kad pasirašyta, bet nevykdoma ar nutraukta tokio tipo sutartis Lietuvai galėtų užtraukti baudą, galinčią siekti net pusę sutarties vertės – 25 mln. eurų.
„Bijome, kad, jei mūsų informacija pasitvirtins, tokio tipo sutartis, kaip argumentas, gali būti naudojama siekiant paveikti atsakingas institucijas priimti „Lietuvos energijai“ ir Suomijos bendrovei „Fortum“ palankų sprendimą dėl kaštų ir naudos analize nepagrįsto, ekonomiškai neracionalaus ir gyventojų sveikatai nesaugaus projekto įgyvendinimo“, – teigė V. Pocius.
Iniciatyvinė grupė rašte taip pat pažymi tai, kad be gyventojų Kauno kogeneracinės jėgainės projektui nepritaria Europos Komisija, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos komisija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, biokuro įmonių atstovai, aplinkosaugos ir energetikos ekspertai.
Iniciatyvinė grupė prašo Finansų ministerijos, kaip „Lietuvos energijos“ steigėjos, nedelsiant imtis veiksmų, kad jokių Kauno kogeneracinės jėgainės sutarčių nebūtų sudaroma tol, kol dėl šio visai valstybei svarbaus projekto iki galo nėra apsisprendusios atsakingos institucijos.
Teigiama, kad priešingu atveju bus pažeisti ne tik vietos bendruomenių, gyventojų, įmonių ir organizacijų, bet ir visos valstybės interesai bei gali būti nepagrįstai panaudotos biudžeto lėšos.
Kogeneracinę jėgainę Kaune statyti ketina valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“.
Planuojama, kad jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, šilumos gamybos galia – apie 70 MW.
Tokio tipo jėgainė nuo 2013 m. jau veikia Klaipėdoje ir gali deginti iki 255 tūkst. tonų atliekų per metus.
Vilniuje ir Kaune planuojama statyti tokias pat jėgaines, o jų galios atitinkamai siektų 160 ir 200 tūkst. tonų atliekų per metus.
Lietuvos valdžios institucijos pastaruoju metu diskutuoja, ar šalyje susidarančių atliekų pakaks visoms trims deginimo jėgainėms.
Europos Komisija taip pat yra įspėjusi Lietuvą, kad jos atliekų deginimo pajėgumai gali būti pertekliniai.
