Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad sąskaitos už šildymą bus ketvirtadaliu mažesnės - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija anksčiau pranešė, kad vasarį, lyginant su sausiu, vidutinė šilumos kaina šalyje pabrango 4,7 proc.
Vilniuje vidutinė oro temperatūra vasario mėnesį sudarė –4,2 °C, o sausį siekė –10,4 °C. Panašūs orai sausio-vasario mėnesiais buvo visoje Lietuvoje. Sausio mėnesį nukritusi oro temperatūra Vilniuje 37,5 proc. augino šilumos energijos suvartojimą daugiabučiuose namuose, lyginant su gruodžio mėnesiu.
Teks mokėti ir po 750 Lt
Daugiausia Vilniuje už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vasario mėnesį mokės neefektyviai šilumą vartojančio Popieriaus g. 82 namo gyventojai. Jie 60 kv. metrų ploto buto šildymui vasarį vidutiniškai suvartojo 2520 kWh už 551 litą, šaltesnį sausį suvartojo net 3600 kWh ir sumokėjo 752 litus.
Efektyviausiai vasarį Vilniuje šilumą vartojo Sviliškių g. 4 daugiabutis. Jo gyventojai 60 kv. metrų ploto buto šildymui suvartojo tik 427 kWh ir mokės vos 93 litus. Sausį šio namo gyventojai buto šildymui suvartojo 703 kWh ir mokėjo 147 litus.
„Nors šilumos kaina visiems vilniečiams buvo vienoda ir sudarė 21,9 ct/kWh, nerenovuotų senos statybos namų gyventojai už šilumą vasarį mokės iki 5-6 kartų daugiau nei gyvenantieji efektyviai energiją vartojančiuose būstuose“, - teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
LŠTA duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. – šalies daugiabučių yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija, o 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – katastrofiškai aukšti.
