Atlyginimas - 600, o mokesčiai - 800 litų?
Dainavos mikrorajono gyventoja Viltė Stankevičienė gyvena 1970-aisiais statytame name, 72 kvadratinių metrų keturių kambarių bute. Gruodžio mėnesį gauta šiluma įkainota 430 litų. „Mums tai yra daug, pirmą kartą gavome tokio dydžio sąskaitą. Paprastai šaltais mėnesiais tekdavo mokėti per 300 litų. Stebimės, nes gruodis nebuvo šaltas, šiaurys spigino tik kelias dienas. Kambarių temperatūra - normali, vėsiausiame - į šiaurės vakarus - buvo 18-19 laipsnių šilumos. Kažkada norėjau, kad namas būtų atnaujintas, tada, kai valstybė skyrė didesnę dalį kompensacijos, dabar girdint vis daugiau renovuotų namų gyventojų nuogąstavimų, tas sumanymas blėsta“, - pasakoja Viltė.
„Turbūt pasaulyje tik lietuviai išgali taip išsiversti: gaudami 600 litų atlyginimus sugeba užmokėti 800 litų priskaičiuotų komunalinių mokesčių. Aš dalies mokesčių už šildymą jau nesugebėsiu sumokėti. Nežinau, kaip reaguos nuomojamo buto savininkai, bet gaudama 670 litų negaliu sumokėti per 700 litų siekiančių mokesčių. Nepriemoka už šildymą tęsis visą sezoną. Tualetinį popierių gali pakeisti nemokamu laikraščiu, gali nejungti televizoriaus, išjungti šaldytuvą, nes vis tiek nėra ko į jį įdėti, dar gali sumažinti kambario apšvietimą, pėdkelnes susiadyti, bet duonos nusipirkti tai reikia. Vyras ilgalaikis bedarbis, jam pašalpos nepriklauso. Vargina kojų skausmai, bet dėl jų invalidumas neskiriamas, nes sveikos rankos, o darbo birža joms veiklos nepasiūlo“, - piktinasi Naujosios gatvės gyventoja Kristina Merkienė.
Nuotaiką gadina gyvatuko mokestis
Jurgiškių gatvėje gyvenanti Irena Petrikonienė už dviejų kambarių butą taip pat nebuvo niekada tiek mokėjusi - 320 litų. „Bet man labiau nerimą kelia gyvatuko mokestis. Jau kelintą mėnesį tenka mokėti 69 litus. Ne kartą su „Litesko“ specialistais aiškinomės, bet padėtis nesikeičia. Jie mini grįžtamojo vandens įtaką, bet, matyt, ne tai priežastis, nes, jei ją žinotų, problemą išspręstų. Nebent jiems malonu klausytis mūsų skundų“, - svarsto Irena.
Jaunimo gatvėje gyvenantiems pensininkams Albinai ir Antanui normalus būtų perpus mažesnis mokestis, negu dabar tenka mokėti. Už 50 kvadratų butą sutuoktiniai mokės 420 litų, o visų komunalinių mokesčių priskaityta apie 700 litų. „Mano gaunamos pensijos jiems apmokėti jau neužtenka, nuo vyro gaunamos dar šiek tiek atliks. Aišku, dar nepridėjau būtinų įsigyti vaistų kainos“, - teigia Albina. Pensininkai gyvena 1980-aisiais statytame raudonų plytų name, tad apie jo renovaciją kalbėti dar anksti.
Renovacijos bijo tarsi maro
Šilumininkai gąsdina, kad nerenovuotuose daugiabučiuose šildymo kainos dar kils, nes juose didėja šilumos suvartojimas. Tačiau nemažai pašnekovų renovacijos bijo kaip maro, nors gruodžio mėnesio sąskaitos ir sukėlė šoką jų piniginėms. Vidzgirio mikrorajone gyvenanti Violė kalbėjo, kad vien už 78 kvadratinių metrų buto šildymą teks pakloti 670 litų, tai daugiau nei pusė jos gaunamų bendrų pajamų, nors šiluma aukščiau 18 laipsnių nepakilo. O kur dar kiti mokesčiai, draudimai. Moteris mano, kad turbūt geriausia išeitis - ieškoti geriau apmokamo darbo. Bet ji neįmanoma dėl šiandienos krizinės situacijos.
Violę pykdo pastaruoju metu nuolat girdimos, išsigelbėjimu vadinamos kalbos apie daugiabučių namų renovaciją. „Kas galėtų paneigti, kad tai nėra šilumininkų ir premjero Andriaus Kubiliaus suokalbis. Juk tik ir kalbama, kad reikia imti paskolas iš banko ir skubiai renovuoti. Įdomu, kas apmoka tuos viešuosius ryšius, kurie mums taip bruka renovavimo naudą? Jiems rūpi tik įkinkyti mus į paskolas. Mano namas - mūrinis ir man nereikia pelijančių sienų, kokiomis skundžiasi Alytuje atnaujintų daugiabučių gyventojai“, - piktinasi pašnekovė.
Išgelbėjo kompensacija
Kalbos apie paskolas baugina ir dviejų paauglių tėvą Aurimą. „Bijau, kad gyventojai nesumąstytų namo renovuoti. Jei tam pritars dalis gyventojų, ir kiti privalės vykdyti, tai yra imti paskolas. O kaip jas reikės išmokėti?“ - klausia jau vieną koją į kaimą iškėlęs Aurimas. Jam nerimą kelia ir tai, kas norės pirkti butą, kai paskui vilksis banko paskola.
Tik kompensacija išgelbėjo Arūno šeimą, nes komunaliniai mokesčiai vos nepasiekė tūkstančio, o abiejų su žmona atlyginimai - minimalūs. „Verta buvo tvarkytis dokumentus kompensacijai gauti, nors tai ir užtruko du mėnesius“, - džiaugiasi Arūnas.
Pirmojo Alytaus gyventoja Jūratė 120 kvadratinių metrų namus, nerenovuotus, bet su plastikiniais langais, šildo dujomis, turi individualią apskaitą. Jos vyras jau daug metų rašo orų dienoraštį ir veda dujų sunaudojimo bei mokėjimo užrašus. Jūratė sako, kad už dujas, sunaudotas už gruodžio mėnesio šildymą, maisto gaminimą ir karšto vandenio gamybą, teko mokėti 600 litų. „Manau, kad nedaug, nes gyvendami daugiabučiuose vien už perpus mažesnio ploto šildymą tiek moka. Kaimynai šildosi mediena, gal ir pigiau, bet kaip pastebėjau, prie šio kuro tenka dirbti visus metus“, - mano Jūratė.
Ji - vienintelė pašnekovė, neturėjusi priekaištų gruodžio mėnesio šildymo sąskaitoms.
