Susirūpinusi dėl galimo naftos gavybos perviršio, panašaus į tą, kuris sukėlė 2014 m. kainų kritimą, Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) siekia sumažinti naftos gavybą maždaug 1-1,4 mln. barelių per dieną.
Lapkričio pradžioje Jungtinės Valstijos atnaujino sankcijas Irano naftos pramonei, taip sumažindamos šalies eksportą beveik 1 mln. barelių per dieną. Nors Vašingtonas žadėjo sustabdyti visą Irano naftos eksportą, šiuo metu aštuonios šalys, JAV teigimu, gali importuoti Irano naftą. Šios šalys yra Kinija, Indija, Pietų Korėja, Japonija, Italija, Graikija, Taivanas ir Turkija.
„JAV sprendimas leisti kai kurioms šalims importuoti naftą iš Irano nustebino kai kuriuos naftos rinkos žaidėjus“, - interviu Norvegijos energetikos įmonės „Equinor“ organizuotoje konferencijoje kalbėjo IEA vadovas F. Birolas.
„JAV sprendimo pasekmė yra tai, kad rinkos yra pakankamai aprūpintos ir naftos kaina nukrito 20 dolerių už barelį. Tačiau pasaulio ekonomika šiuo metu silpnėja“, - teigė F. Birolas.
Spalį „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo iki 86 dolerių už barelį, daugiausia dėl nerimo, kad sankcijos Iranui sumažins pasiūlą. JAV paskelbus apie aštuonių šalių atleidimą nuo sankcijų Iranui, naftos kainos, baiminantis perteklinės pasiūlos, smuko. Antradienį „Brent“ naftos kaina siekė tik 66 dolerius už barelį.
„Žengiame į beprecedentį neaiškumo laikotarpį naftos rinkose. Raginu pagrindinius naftos eksportuotojus remtis sveiku protu gruodį OPEC susitikime priimant sprendimus“, - konferencijoje kalbėjo F. Birolas.
