Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėjas Žygimantas Vaičiūnas tvirtina, kad kainos mažėjimą gyventojai turėtų pajusti jau 2016 m.
„Nutiesus elektros jungtį su Švedija 2015 m. pabaigoje, kaina Lietuvoje vidutiniškai turėtų sumažėti 2 eurais (7 Lt) už megavatvalandę, o metinė nauda turėtų siekti iki 100 mln. Lt”, - ketvirtadienį Mokslų akademijoje surengtoje Lietuvos konferencijoje „Lietuvos energetika: ar subalansuosime ekonomika, politiką ir aplinkosaugą" sakė jis.
Panašios tendencijos prognozuojamos ir tada, kai bus įgyvendintas jungties su Lenkija „Litpolink“ projektas. Pasak jo, tų pačių metų pabaigoje įgyvendinus šį projektą, elektros kaina Lietuvoje vidutiniškai turėtų sumažėti 4 eurais (13,8 Lt) už megatvalandę ir sutaupymai per metus galėtų būti iki 100 mln. Lt.
Ministro patarėjas tvirtina, kad tiek jungties su Švedija, tiek jungties su Lenkija „Litpolink“ darbai vyksta pagal planą. Šį balandį jau planuojama pradėti tiesti kabelį tiek sausumoje, tiek jūroje.
„2013 m. Lietuvai prisijungus prie „Nord Pool Spot“ biržos Lietuva vis dar mokėjo didžiausią kainą regione. Elektros jungčių projektų užbaigimas ne tik sudarys sąlygas Lietuvai tapti visos Europos Sąjungos energetikos rinkos dalimi, bet ir sulygins Baltijos ir Skandinavijos rinkų kainas. Taigi mūsų vartotojams energija gerokai atpigs“, - tvirtino Ž. Vaičiūnas.
Jo pateikiamais duomenimis, šių metų kovą Švedijoje vidutinė biržos kaina buvo 37 eurai (127,7 Lt) už megavatvalandę, Lenkijoje – 39 (134,6 Lt) , Suomijoje – 31 eurai (107 Lt), o Lietuvoje – 42 eurai (145 Lt). Panašios kainos buvo ir vasarį.
DELFI primena, kad elektros kaina biržoje nėra galutinė kaina vartotojui. Papildomai prie jos prisideda perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų sąnaudos, taip pat pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Šiuo metu Lietuvoje gyventojai, naudojantys vienos laiko zonos elektros skaitiklius, už kilovatvalandę moka po 47,4 centus su PVM.
„Litgrid“ strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis DELFi anksčiau sakė, kad kainos Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje labai svyruoja, nes pagrindinę gaminamą elektrą sudaro hidroelektrinių elektra, kurių darbas labai priklauso nuo drėgmės.
Pasak jo, vasarą Skandinavijoje elektra gali kainuoti ir 20-30 eurų už megavatvalandę, tačiau yra buvę atvejų, kai žiemą ji pakyla iki 70-80 eurų, vidutinė rinkos kaina yra 40-45 eurai.
Norvegijoje 99 proc. elektros pagaminama hidroelektrinėse, Švedijoje - hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse, o apie penktadalis - kitą kurą naudojančiose jėgainėse, Danijoje dominuoja vėjo ir termofikacinės jėgainės, o Suomija elektrą gamina termofikacinėse ir atominėse jėgainėse, be to, elektrą importuoja iš Rusijos bei Švedijos.
Šiuo metu beveik visą sunaudojamą elektrą Lietuva importuoja iš Rusijos.
