„Harmony Link“ vadinama didžiausiu sinchronizacijos projektu. Jam jau numatyta 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) gauta maksimali galima parama.

EITP yra Europos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams instrumentas, sukurtas siekiant remti transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros sektorių bendro intereso projektus ir išnaudoti galimą tų sektorių sinergiją.

Kaip „Delfi“ sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, pagal susitarimą su Lenkijos elektros tinklais (lenk. Polskie Sieci Elektroenergetyczne, PSE), projekto investicijų dalys dalinamos po 50 proc.

Jis nurodė, kad lėšos, kurių nepadengia EITP finansavimas, bus skiriamos iš nuosavų arba skolintų perdavimo sistemos operatorių išteklių.

Harmony Link

Darbų grafikas

„Harmony Link“ jungties statybos projekto įgyvendinimo etapo galutiniam investiciniam sprendimui „Litgrid“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė gegužės 17 dieną, PSE akcininkai tokį pat sprendimą priėmė gegužės 25 dieną.

Kaip skelbta, šie sprendimai papildo „Litgrid“ ir PSE bendradarbiavimo susitarimą dėl projekto įgyvendinimo modelio.

„Pagal šią sutartį operatoriai pasidalino atsakomybę už darbus, kuriuos atliks kiekviena šalis. „Litgrid“ bus atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos (NSAĮ) kabelio rangos darbų pirkimą, rangovo atrinkimą ir dvišalės rangos sutarties pasirašymą ir įgyvendinimą. Lenkijos operatorius PSE bus atsakingas už NSAĮ keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje rangos darbų pirkimą, rangovo atrinkimą, dvišalės rangos darbų sutarties pasirašymą ir įgyvendinimą.

Sutartyje taip pat apibrėžta ir jungties nuosavybė: Lietuvoje įrengtą keitiklių stotį, sausumos kabelio ruožą ir 50 proc. jūrinio kabelio valdys „Litgrid“, o PSE nuosavybės teise valdys NSAĮ keitiklių stotį Lenkijoje ir taip pat sausumos kabelio ruožą Lenkijoje ir 50 proc. jūrinio kabelio. Sutartis galios iki „Harmony Link“ jungties eksploatavimo pradžios“, – pranešė „Litgrid“.

R. Masiulis sakė, kad šiuo metu baigiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas. Taip pat pateikė visą darbų kalendorių.

Pasirinko jūrą

R. Masiulis priminė, kad ruošiant sinchronizacijos planą buvo pateiktos įvairios versijos, kaip būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą Baltijos šalių elektros energetikos sistemos veikimą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.

„Pavyzdžiui, tarp siūlymų buvo nauja jūrinė jungtis su Švedija, papildoma sausumos jungtis su Lenkija, arba didelis esamos „LitPol Link“ jungties pajėgumų išplėtimas.

Atlikus kelias studijas, jūrinė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos toliau buvo svarstoma kaip tinkamiausias sprendimas įvertinus laiko sąnaudas kitų alternatyvų įgyvendinimui. 2018 metų birželio mėnesį buvo pasiektas svarbus politinis susitarimas dėl sinchronizacijos scenarijaus ir įgyvendinimo termino. Rugsėjį Baltijos energijos rinkos jungčių plano atstovai patvirtino sinchronizacijos scenarijų: sinchroninis susijungimas su kontinentinės Europos tinklais vyks per esamą „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinę aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos.

„Harmony Link“ yra didžiausias sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, reikšmingai padidinsiantis visų trijų Baltijos šalių energetinį saugumą, o ateityje jis prisidės prie atsinaujinančios energetikos šaltinių integracijos. Šio projekto įgyvendinimas yra ir didelis žingsnis stiprinant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, kartu dar labiau artinantis mus su strateginiais partneriais Lenkijoje“, – dėstė „Litgrid“ vadovas.

Rokas Masiulis

Savo ruožtų PSE atstovas Maciejus Wapinskis „Delfi“ papasakojo, kad statant jūrinę jungtį, kai kurios procedūros yra netgi paprastesnės nei statant sausumoje.

„LitPol Link“ yra antžeminė kintamosios srovės linija su atgaline nuolatinės srovės aukštos įtampos (NSAĮ) stotimi Lietuvoje. Tuo metu „Harmony Link“ bus NSAĮ povandeninė linija su dviem NSAĮ stotimis Lenkijoje ir Lietuvoje, – dėstoma PSE atsakyme. – Procedūros skiriasi, ypač jūrinėje jungties dalyje. Pavyzdžiui, reikia atlikti jūros dugno tyrimus, gauti leidimus iš už jo apsaugą atsakingų institucijų.

Be to, projektas reikalauja labai specifinių rangovų – inžinierių ir statybininkų – žinių. Kita vertus, kai kurios procedūros yra paprastesnės. Pavyzdžiui, paprastai mums reikia gauti servitutus iš žemės savininkų, o jūrinės jungties atveju to nereikia.“

R. Masiulis „Delfi“ pasakojo, kad Lenkijos elektros energetikos instituto Gdansko padalinio atlikta Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais dinaminio stabilumo studija parodė, kad optimalus sprendimas yra papildoma nuolatinės srovės elektros jungtis su Lenkija.

„Be to, prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutartis neleidžia naudoti tos pačios „LitPol Link“ jungties sinchroniniam režimui užtikrinti ir prekybai elektra vienu metu. Taigi, „Harmony Link“ projektas yra būtinas, kadangi po sinchronizacijos visi „LitPol Link“ jungties pajėgumai bus skirti sisteminėms paslaugoms teikti, o prekyba elektra vyks „Harmony Link“ jungtimi.“, – sakė jis.

Baltijos jūra

Jau turi patirties

„Litgrid“ ir PSE jau turi bendradarbiavimo patirties, nes kartu pastatė 163 km ilgio 2015 metais veikti pradėjusią, 560 mln. eurų kainavusią Elką su Alytumi sujungusią „LitPol Link“.

PSE atstovai „Delfi“ pasakojo, kad statant „LitPol Link“ susidurta su tokiais iššūkiais kaip leidimų gavimas saugotinose vietovėse prie Rospudos upės.

„Siekiant įgyvendinti visus techninius reikalavimus, reikėjo lankstaus požiūrio, – pasakojo lenkų atstovai. – Tačiau esame vienas ambicingiausių elektros perdavimo operatorių Europoje, prižiūrime maždaug 15 tūkst. km aukštos įtampos linijų ir 109 pastotes.

Naujų jungčių statybos visada yra iššūkis, tačiau patirtis su „Litgrid“ leidžia teigti, kad projektas bus įgyvendintas laiku.“

PSE atstovai dar papasakojo, kad šiuo metu Lenkijoje ruošiamasi konkursams dėl NSAĮ stočių ir linijos kabelių.

„Tuo pat metu atliekamas teritorijų planavimas, poveikio aplinkai vertinimas ir išankstinės diskusijos su vietos bendruomenėmis. Kai tik turėsime jūros dugno tyrimo ataskaitą, pradėsime ruošti kabelių išdėstymo ir jų apsaugos strategiją“, – sakė PSE atstovai.

Kaip žinia, parengti Lietuvos elektros energetikos sistemą atjungimui nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 metais. Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (201)