Penkių didžiausių pasaulyje naftos kompanijų vadovams žadamos didžiulės premijos, kurios yra susietos su 1 trln. JAV dolerių vertės investicijomis į dar nepaliestų naftos telkinių žvalgybą ir naftos gavybą iš jų per ateinančius devynerius metus, rodo dienraščio atlikta kompanijų ataskaitų analizė.
Ir precedento neturinčios pastangos išgauti naftą iš šių telkinių ir pradėti eksploatuoti naujus ir dar neatrastus telkinius yra laikomos vienais iš sudėtingiausių inžinerinių iššūkių. Tokie naftos kompanijų planai taip pat rodo, kaip smarkiai jos yra įsitikinusios, kad naftos paklausa bus didelė dar ne vieną dešimtmetį.
Didžiosios naftos kompanijos investuoja didžiules lėšas, nepaisant Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) paskaičiavimų, kad du trečdaliai patvirtintų iškastinio kuro išteklių turėtų likti nepaliesti po žeme, kad būtų užkirstas kelias Žemės temperatūros padidėjimui dviem laipsniais Celsijaus, lyginant su ikipramoniniu lygiu. Mokslininkų teigimu, viršijus šią tikslinę temperatūros ribą prasidėtų spartūs ir negrįžtami klimato pokyčiai.
Milijardinės naftos kompanijų investicijos yra tarsi ilgalaikiai lažybų spėjimai, jog tokios milžiniškos išlaidos į naujus angliavandenilių išteklius, dalį kurių yra itin sudėtinga pasiekti, galiausiai atsipirks ir leis kompanijoms susišluoti milžinišką pelną. O visų penkių minėtų naftos kompanijų vadovų premijos ir yra susietos su bendrovių veiklos rezultatais ir tokiais stambiais projektais.
Pavyzdžiui, Benas van Beurdenas „Shell“ vadovu buvo paskirtas praėjusiais metais. Jo 32,2 mln. JAV dolerių vertės atlyginimas, įskaitant premijas, didele dalimi priklauso nuo to, kiek svarbiausių kompanijos projektų bus įvykdyta laiku ir pagal nustatytą biudžetą. Tarp tokių projektų, kaip manoma, yra ir keturios naftos gavybos platformos, plūduriuojančios tūkstantį ar daugiau metrų virš giliavandenių naftos telkinių Meksikos įlankoje, Gvinėjos įlankoje ir Pietų Kinijos jūroje.
Lygiai taip pat BP vadovui Bobui Dudley'iui skirtas 15,3 mln. JAV dolerių vertės atlyginimas ir premijos, susietos su septyniais „stambiais projektais“, tarp kurių, kaip manoma, yra „Sunrise“ – naftos gavybos iš naftingo smėlio bendra įmonė Kanadoje, o taip pat projektai Angoloje, Azerbaidžane, Meksikos įlankoje ir Šiaurės jūroje.
„Exxon Mobil“ vadovui Rexui Tillersonui praėjusiais metais buvo sumokėta 33,1 mln. JAV dolerių, įskaitant premijas, susietas su keliais projektais, įskaitant pirmąjį naftos telkinį Karos jūroje, Rusijos arktinėje dalyje, o taip pat naftos gavybos iš naftingo smėlio išplėtimą „Kearl“ kasykloje Kanados Albertos provincijos šiaurėje.
„The Guardian“ paklausė kiekvienos iš minėtų penkių naftos kompanijų, ar dera premijas sieti su tokio didelio masto investicijomis tuo metu, kai gresia rimti klimato pokyčiai. „Shell“ atsakė, kad jos vadovo atlyginimas „atspindi kompanijos strategiją, kurią sudaro trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai.“
„Chevron“ teigimu, vadovų atlyginimai yra „griežtai susieti su kompanijos veiklos rezultatais ir tiesiogiai susieti su vertė kūrimu akcininkams.“ O „Exxon Mobil“, BP ir „Total“ į „The Guardian“ klausimą neatsakė.
2013 metais visos penkios didžiosios naftos kompanijos didžiulio masto inžinieriniams projektams, kurių tikslas pradėti gavybą iš naujų telkinių ar bent jau juos išžvalgyti, išleido 165,3 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, prieš devynerius metus ši suma siekė 70,8 mlrd. JAV dolerių.
Tiesa, praėjusiais metais šios investicijos kiek sumažėjo – iki 147,4 mlrd. JAV dolerių, nes naftos kompanijos atsižvelgė į smukusias naftos kainas. Tačiau nors finansų leidiniuose skelbiama, kad investicijos į gavybą ir žvalgybą yra mažinamos, atsižvelgiant į infliaciją, jos vis tiek pernai buvo 77 proc. didesnės nei 2006 metais, ir prognozuojama, kad tokios investicijos ir toliau augs.
2014 metais penkios didžiosios naftos kompanijos investicijoms į naftos gavybą ir žvalgybą išleido tris su puse karto daugiau nei penkios didžiosios vaistų gamybos kompanijos išleido moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Trečiadienį aktyvistų grupės „As You Sow“ vedami „Chevron“ akcininkai-aktyvistai dalyvaus kompanijos kasmetiniame akcininkų susirinkime San Ramone, Kalifornijos valstijoje, ir ragina kitus akcininkus paremti jų rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad kompanija sumažintų investicijas į naftos gavybą ir žvalgybą ir nepanaudotas lėšas išmokėtų akcininkams.
Akcininkų-aktyvistų teigimu, vienas iš penkių „Chevron“ uždirbtų dolerių praėjusiais metais buvo investuotas į naftos gavybos ar žvalgybos projektus, kas sudarė 37,1 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, prieš devynerius metus tokios investicijos sudarė tik 7 proc. Kitose bendrovėse taip pat vis daugiau lėšų yra reinvestuojama į gavybos ir žvalgybos projektus.
Vargu, ar daug kas palaikys „As You Sow“ rezoliuciją, nes jai nepritaria „Chevron“ valdyba. Prieš akcininkų susirinkimą ji išplatino laišką akcininkams, kuriame sakoma, kad siūloma rezoliucija „yra paremta klaidingu, ir net pavojingu, įsitikinimu, kad akcininkams bus geriau, jeigu „Chevron“ nustos investuoti į savo verslą.“
„Chevron“ vadovai taip pat davė suprasti, kad abejoja, jog gruodį Paryžiuje į Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą klimato klausimais susirinksiantiems politikams vargiai pavyks sustabdyti iškastinio kuro paklausos augimą.
Taip pat trečiadienį kasmetinį akcininkų susirinkimą Dalase, Teksase, organizuojančiai naftos kompanija „Exxon Mobil“, kaip manoma, taip pat pavyks įtikinti akcininkus balsuoti prieš kelias aktyvistų rengiamas rezoliucijas.
Pastaraisiais metas BP ir „Shell“ sutiko su bažnyčių turto valdytojų ir kai kurių kitų aktyvistų raginimais ateinančiais metais suteikti „daugiau informacijos“ apie vadovų premijas reaguojant į viso pasaulio siekį naudoti mažiau iškastinio kuro. Aktyvistai nori, kad būtų peržiūrėta egzistuojanti tvarką, pagal kurią premijos yra susietos su naftos gavybos ir žvalgybos projektais.
Tačiau nepaisant penkių didžiųjų naftos kompanijų į naftos gavybą ir žvalgybą investuojamų dešimčių milijardų dolerių, jų investicijos, kaip manoma, nublanks prieš tai, kiek šioje srityje ketina investuoti kai kurios valstybės kontroliuojamos grupės.
„The Guardian“ duomenimis, pavyzdžiui, Brazilijos valstybinės naftos kompanijos „Petrobras“ ir Kinijos bendrovės „PetroChina“ investicijos jau dabar sudaro atitinkamai 24,2 mlrd. ir 35,7 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2006 metais jų investicijos siekė atitinkamai 7,33 mlrd. ir 14,67 mlrd. JAV dolerių.
