„Kaip vienas iš veiksnių veikia geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, na, tenka vadovautis prielaida, kad iki JAV prezidento rinkimų kažkokių atvirų karinių konfliktų Irano atžvilgiu nebus imtasi ir tai nesukels panikos naftos rinkoje. Bet jeigu, neduok Dieve, taip atsitiktų, net sunku įsivaizduoti, kokios galėtų būti naftos kainos, kadangi tai pažeistų regioną, kur nafta yra pumpuojama ir, turint omenyje, kad Persijos įlankos karo metu prieš 11 metų naftos kainos per pirmąsias savaites padidėjo 80 proc. <...> tai būtų tikrai siaubingos kainos“, - sako G. Nausėda.
Pasak jo, kainos degalinėse galėtų padidėti iki dviženklio skaitmens.
„Galimai naftos kainų didėjimą gali lydėti ir JAV dolerio stiprėjimas, kuris pastaruoju metu vyksta, ir jeigu JAV doleris dar toliau stiprės lito atžvilgiu, tai reiškia, kad naftos kainų kilimas patirs dvigubą spaudimą, viena vertus dėl paties pasaulinio naftos kainų kilimo, kita vertus dėl valiutos kurso veiksnio ir tada šitas kilimas gali įgyti ganėtinai drastiškas formas ir mūsų įmonių, ir konkurencingumo, ir pagaliau mūsų gyventojų perkamajai galiai atsilieptų gana nepalankiai“, - dėsto ekonomistas.
G. Nausėda primena, kad degalų palyginamoji dalis Lietuvos gyventojoj vartojimo krepšelyje yra didesnė negu vidutiniškai euro zonoje.
„Reiškia degalams brangstant mūsų infliacija dėl to spartėtų labiau negu infliacija kitose valstybėse pagal kurias bus skaičiuojamas tas Mastrichto kriterijus“, - degalų kainų įtaką galimam euro įsivedimui paaiškina jis.
Tačiau SEB banko prezidento patarėjas mano, kad dabar skiriamas didesnis dėmesys naftos kainoms parodo teigiamą tendenciją euro zonos krizės kontekste.
„Galbūt net geras signalas ar tam tikras simbolis yra tai, kad šiuo metu kalbama nebe tiek apie Graikijos bankrotą, kiek, pavyzdžiui, apie aukštas naftos kainas. Dėmesio svorio centras po truputį susikoncentravo į kitus dalykus ir tai rodo, kad euro zonos skolos krizė nebėra pats didžiausias baubas bent jau šiuo metu“, - teigia jis.
