Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija skaičiuoja, kad pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei, kuri degins atliekas, anglies dvideginio į aplinką išmetama bus gerokai daugiau. Nuo maždaug 15,7 tūkst. tonų iki 97,65 tūkst. tonų per metus.
Pasak konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, dėl to valstybės biudžetas 2020-2030 metais patirs papildomus 40,9 mln. eurų išlaidų, arba 141,7 euro kiekvienam Kauno gyventojui.
Jis Eltai aiškino, kad tokia situacija susidaro, nes atliekų deginimas nepatenka į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, todėl papildomą taršą reikėtų dengti biudžeto lėšomis.
Tačiau „Lietuvos energija“ atkerta, kad skaičiavimai yra tendencingi ir spekuliatyvūs, siekiant parodyti, kad jėgainė yra brangi. Tačiau, pasak bendrovės kogeneracinių jėgainių projektų vadovo Nerijaus Rasburskio, nutylima, kad nepastačius jėgainės, dėl atliekų laidojimo sąvartynuose išlaidos būtų gerokai didesnės.
„Jei vadovausimės tarptautine JASPERS metodologija ir ją pritaikysime studijos teiginiams, pamatysime, kad nepastačius Kauno kogeneracinės jėgainės, Kauno gyventojai turėtų mokėti ne 141,7 euro, bet 466,5 euro dėl CO2 kiekio, kuris taptų neišvengiamas atliekas šalinant sąvartyne. Vadinasi, dėl mažiau taršaus atliekų tvarkymo būdo Kauno kogeneracinėje jėgainėje, vienas Kauno gyventojas galimai sutaupys daugiau nei 300 eurų“, - Eltai teigė N. Rasburskis.
Jis, be to, sakė, kad Kauno jėgainę ketinama įtraukti į apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir tai jau įskaičiuota į būsimą šilumos kainą. O jeigu, kaip teigia M. Nagevičius, jėgainė nedalyvautų sistemoje, „šilumos kaina kauniečiams dar labiau mažės nei buvo skelbta anksčiau“, nes šių kaštų nereikėtų įtraukti į savikainą.
M. Nagevičius Eltai sakė, kad atliekų deginimas yra geriau nei šalinimas sąvartynuose, tačiau, pasak jo, tarša nedidėtų, jei vietoj atliekų deginimo būtų siekiama visas atliekas perdirbti.
Investicijos į Kauno kogeneracinę elektrinę, kurią „Lietuvos energija“ valdo kartu su „Fortum“, turėtų siekti 150 mln. eurų.
