Kalbama apie galimybę tiesti dujotiekį į Turkiją, kuris driektųsi paraleliai su dujotiekiu „Blue Stream“. Planuojama, kad šis dujotiekis būtų tiesiamas Juodosios jūros dugnu ir Turkijos teritorija iki sienos su Graikija, kur bus pastatytas naujas dujų paskirstymo punktas, pakeisiantis šiuo metu naudojamus punktus, kuriuose paskirstomos tranzitu per Ukrainos teritoriją gabenamos gamtinės dujos.
Kaip praneša newsru.com, jei šis planas bus įgyvendintas, Turkijos kaip dujas importuojančios šalies reikšmingumas labai išaugs, o Europos šalims teks savarankiškai tiesti naujus dujotiekius nuo šio paskirstymo punkto, kuris atsiras Turkijos ir Graikijos pasienyje.
Jokių alternatyvų nenumatoma, nes 2020 m. pasibaigus šiuo metu galiojančiai sutarčiai, „Gaprom“ gali atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją.
Antra, dujotiekio į Turkiją tiesimas užtruks. Būtina jį nuteisti iki 2020 m., kai baigsis šiuo metu galiojanti dujų tiekimo sutartis.
„Kai kurios politinės ES ir JAV jėgos manė, kad „South Stream“ boikotavimas privers „Gazprom“ naudotis Ukrainos dujų transportavimo sistema, tačiau Rusijos valdžia leido suprasti, kad to nebus“, - mano Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovo pavaduotojas Aleksejus Grivačas.
Rusija ir Turkija sutarė tiesti dujotiekį Juodosios jūros dugnu, kuriuo per metus bus tiekiama 63 mlrd. kubinių metrų dujų.
Maža to, Rusija jau dabar siūlo Turkijai nuolaidą dujoms. „Turkijos partnerių prašymu – kalbu apie bendradarbiavimo didinimą tiekiant naftą ir dujas – nuo 2015 m. sausio 1 d. Turkijos vartotojams sumažinsime dujų kainą 6 proc. ir esame pasirengę dar labiau mažinti kainą realizuojant mūsų bendrus projektus“, - pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Katės ir pelės žaidimas tarp Vakarų ir Rytų
Serbija ketina pareikalauti iš Maskvos ir Briuselio pateikti paaiškinimą dėl dujotiekio „South Stream“ likimą. Anot Serbijos prezidento Tomislavo Nikoličiaus, Serbija nori sužinoti, „ko derėtų tikėtis, ko ji neteko ir ką galimai gaus dėl susiklosčiusios naftos tiekimo situacijos. „Tai panašu į katės ir pelės žaidimą tarp Vakarų ir Rytų“, - įsitikinęs T. Nikoličius.
Buvęs sutartį dėl bendro dalyvavimo dujotiekio tiesimo projekte su „Gazprom“ sudariusio italų energetikos koncerno „Eni“ vadovas Paolo Scaroni skeptiškai vertina naująjį projektą. „Jei tarp Rusijos ir Europos vyraus tos pačios nuotaikos, esu linkęs tai vertinti pesimistiškai“, - interviu leidiniui „Messaggero“ kalbėjo jis.
„Beveik dvejus metus „Gazprom“ mėgina gauti iš Briuselio leidimą tiesti dujotiekį. Be šio sprendimo bankų konsorciumo aktyvizavimas, padengsiantis 75 proc. išlaidų, nėra įmanomas. Maskva savarankiškai įvertinant šiuo metu susiklosčiusias ekonomines aplinkybes nėra pajėgi investuoti milijardines sumas“, - patikino P. Scaroni.
Dalies ekspertų manymu, garsūs pareiškimai dėl „South Stream“ projekto nutraukimo susiję su politika. „Šis pareiškimas sukėlė sprogusios bombos efektą ir visų pirma paveikė tas šalis, kurios yra stipriai priklausomos nuo dujų iš Rusijos. Kalbu apie Austriją, Vengriją, Bulgariją ir Serbiją“, - kalbėjo „Sberbank Investment Research“ analitikas Valerijus Nesterovas.
Analitikas įsitikinęs, kad Maskvos pareikšimai – tai dalis didelio masto geopolitinio žaidimo, dėl kurio Briuseliui teks grįžti prieš šio projekto aptarimo.
Anot „Univer Capital“ investicijų vadovo Dmitrijaus Aleksandrovo, net jei Briuselis grįžtų prie diskusijų, susijusių su šiuo projektu, jis būtų aptarinėjamas jau kitomis sąlygomis. „Išlaidos projektui tokiu atveju būtų garantuojamos iš ES, o tai reiškia, kad susitarti greičiausiai nepavyktų“, - mano jis.
Michailo Krutichino iš konsultacijas teikiančios įmonės „RusEnergy“ teigimu, „South Stream“ projektas neturi ateities. „Šis projektas atsidūrė aklavietėje“, - patikino jis. Vis dėlto dujotiekio į Turkiją projektas taip pat nekelia M. Krutichinui optimizmo. „Turkija kaip dujų paskirstymo stotis puikiai veikia ir be Rusijos. Šios šalies teritorija tiekiamos dujos iš Azerbaidžano, Irano, o greitu metu bus pradėtos tiekti ir dujos iš Turkmėnijos“, - patikino M. Krutichinas.
Turkija, anot jo, nebūtinai taptų koziriu, kurio šiuo metu tikisi Maskva.
