Ekspertai tikina, kad „Gazprom“ susizgribo tokių priemonių imtis dėl to, kad ir naujoji Vyriausybė nekeičia pirmtakų darbų. Kitą savaitę Seimą pasieks naujoji energetikos strategija, o joje, panašu, bus ir suskystintų dujų terminalas ir net atominė elektrinė. Gal todėl „Gazprom“ ėmėsi politikų kiršinimo ir kitokių provokacijų, nagrinėjama TV3 laidoje „Savaitės komentarai“.
Lietuva - energetinės nepriklausomybės kryžkelėje. Politinis šalies gyvenimas gana ramus, tačiau aistros verda energetikos sektoriuje. Nors Vyriausybė energetikos strategijos dar nepateikė, „Savaitės komentarų“ žiniomis, joje išlieka ankstesnės Vyriausybės iškelti strateginiai objektai: skalūnų dujos, suskystintų dujų terminalas ir daug aistrų tebekelianti atominė elektrinė. Juos užtikrintai remia ir prezidentė.
Matydami, kad šie projektai išvaduos Lietuvą iš Rusijos energetinių gniaužtų, „Gazprom“ atsiuntė Energetikos ministerijai memorandumą, kuriame siūlo penktadaliu atpiginti dujas, mainais už strateginių objektų pristabdymą ir teisminių ieškinių atsisakymą.
Energetikos ekspertai tikina, kad tokios sąlygos Lietuvai visiškai nepalankios.
„Lietuva nuosekliai įgyvendina tą reformą: liberalizuoja rinką, nori susikurti alternatyvas. Tai yra teisingi žingsniai, nes tai pakeičia „Gazpromo“ padėtį, o „Gazpromas“ nori išlaikyti tą „status quo“ - tą natūralią monopoliją“, - sakė nepriklausomas ekspertas Romas Švedas.
„Gazprom“ derėtis siūlo ne tarp įmonių, o su Lietuvos Vyriausybe. Tokiu būdu bando užsitikrinti sąlygas, kurios leistų išlaikyti didžiules dujų kvotas, nepaisant politinės ar ekonominės situacijos. Ekspertai mano, kad derėtis su „Gazprom“ reikia, bet tik įmonių lygmeniu ir prisžiūrint Europos komisijai. Tačiau tai, regis, nė motais Energetikos ministerijai. Ministras Jaroslavas Neverovičiussusitiko su Rusijos ambasadoriumi ir jam pranešė, kad Lietuva jau sudarė derybų darbo grupę. Prezidentė pareiškė, kad derybos gali būti, bet tik išsaugant Lietuvai svarbiausius projektus.
„Derybos bus greičiausiai, taip spėju, platesnės negu tik apie trečiąjį paketą ir todėl Lietuvai svarbiausia užsitikrinti, kad niekas mums netrukdytų patiems pasistatyti terminalų po 2 metų, susijungti su Švedija ir turėti ir elektros, ir dujų nepriklausomą tiekėją. Tai yra svarbiausia užduotis. Ir kad tai nebūtų įtraukta į kainą arba kompromisų ir derybą kainą su „Gazprom“ ar bet kuo kitu“, - sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ekspertai įspėja, kad pasitikėti rusais neverta, nes jie jau ne kartą įrodė, kad moka apgauti savo klientus, nes gamtinių dujų formules gali paskaičiuoti taip, kad galiausiai mokėsime tokią pat sumą, kaip ir mokėjome. Rusai jau du kartus apsuko ukrainiečius.
Neatmetama ir kita versija: rusai savo memorandumu paprasčiausiai tikrina, kaip Lietuvos politikai sureaguos į tokius siūlymus, kokios jų nuostatos, ar užkibs ant gudriai paslėpto jauko.
Prezidentė pareiškė, kad priėmusi „Gazprom“ sąlygas Lietuva neabejotinai praloštų.
Iš pradžių slėpęs žinąs apie rusų pasiūlymus, o paskui pripažinęs premjeras tvirtina, kad energetikoje visada yra didžiulė interesų kova, kurioje sukasi įspūdingi pinigai.
„Aišku, visada bus įvairiausių kiršinimų, supraskite, mes gyvename globaliame pasaulyje, konkurencija yra didžiulė, interesai yra didžiuliai, bet aš visada vadovaujuosi pricipu, kad kiekvienas strateginis projektas būtų įvertintas specialistų, būtų pateiktos išvados. Jas pateikti reikia visuomenei, politikams ir tegul jie priima sprendimus“, - sakė Algirdas Butkevičius.
Energetikos ekspertai tvirtina, kad „Gazprom“ pasiūlymas sumažinti dijų kainas - išbandymas Vyriausybei, kuri visada deklaravo atpiginsianti šildymą.
„Gazprom“ sutartis su Lietuva dėl suvartojamų dujų kiekio ir kitų įsipareigojimų baigiasi po metų. Dėl to rusai bet kokiomis priemonėmis bando ją pratęsti.
