aA
Nepaisydama 2011 metais įvykusios Fukušimos atominės elektrinės katastrofos, Japonija planuoja didinti branduolinės gamybą ir atsinaujinančios energijos naudojimą, kad tokiu būdu galėtų toliau mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.
© Reuters / Scanpix

Šalies ministrų kabinetas penktadienį patvirtino energetikos politiką, kurioje teigiama, kad Japonijos laukia neatidėliotinas uždavinys – mažinti nuo iškastinio kuro priklausomų energetikos įmonių emisijas, o trūkstamą energiją kompensuoti švaresne branduoline energija.

Naujoji politika patvirtinta tuo metu, kai visoje Japonijoje pamažu vėl įjungiami branduoliniai reaktoriai, kurie buvo išjungti įvedus griežtesnius saugos standartus, nors po Fukušimos avarijos pasigirdo nuomonių, jog branduolinės energijos vertėtų visai atsisakyti.

Japonija siekia, kad atsinaujinančios energijos dalis visoje šalyje nuo 16 proc. išaugtų iki 22–24 proc. iki 2030 metų, o branduolinės energijos dalis nuo vos 3 proc. 2017-aisiais išaugtų iki 20–22 procentų.

Dokumente teigiama, kad Japonijos energetikos įmonės labiau priklauso nuo iškastinio kuro nei JAV ir Europoje. Anglys ir gamtinės dujos sudaro 74 proc. Japonijos energijos.

Branduolinė energija sudarė maždaug trečdalį Japonijos energijos iki 2011 metų, kai stiprus žemės drebėjimas ir cunamis sugadino Fukušimos-Dajiči atominės elektrinės aušinimo sistemas, o trijuose reaktoriuose įvyko sprogimai.

Nepaisant vyriausybės užmojų, susijusių su branduoline energija, reaktorių, kurie buvo išjungti po Fukušimos avarijos, įjungimo procesas vyksta lėtai, nes vadovaudamosi po minėtos nelaimės įsigaliojusiais griežtesniais standartais, branduolinės energijos reguliavimo institucijos daugiau laiko skiria patikrinimams.

Tuo tarpu energetikos įmonės pasirinko atsisakyti pasenusių reaktorių vietoj to, kad investuotų į papildomas saugos priemones.

Japonijoje numatyta išmontuoti beveik pusę iš 54 reaktorių, o per laikotarpį nuo avarijos dienos pradėjo veikti vos 9 reaktoriai.

Lėtas reaktorių įjungimo procesas Japonijoje lemia dideles susikaupusio plutonio iš panaudoto kuro atsargas.

Stringant šalies kuro perdirbimo programai, Japonija ėmėsi mažinti 47 tonų atsargas degindama plutonį įprastiniuose reaktoriuose. Šiuo metu susikaupusio plutonio pakaktų pagaminti apie 6 tūkst. atominių bombų.

Visgi atsargos nemažėja, o ekspertai ragina imtis drastiškesnių veiksmų, kad jos būtų sumažintos, ir kritikuoja Tokiją dėl to, kad tokioje aplinkoje Japonijos raginimai dėl branduolinio ginklo neplatinimo praranda svarumą.

Apie 37 tonos panaudoto kuro iš Japonijos yra saugomos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur jis buvo perdirbtas, nes Japonijai trūksta pajėgumų tai padaryti savo šalyje.

Japonijos pagrindinė perdirbimo įmonė, įsikūrusi Rokašo kaime ir sauganti dar nepradėtą perdirbti plutonį ir panaudotą kurą, teigia, kad 10 tonų Japonijoje saugomų tonų atidžiai stebi Tarptautinė atominės energijos agentūra ir kad nėra jokios platinimo rizikos.

Šią savaitę vyriausybei pateiktose rekomendacijoje fondas „Sasakawa Peace Foundation“, atliekantis tyrimų veiklą, pareiškė, kad Japonija turėtų drastiškai sumažinti atsargas iki 2–3 tonų, o jų stebėjimą turėtų vykdyti Tarptautinė atominės energijos agentūra, taip užtikrindama Tokijo įsipareigojimą tarptautinei bendruomenei dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo.

Fondo parengta rekomendacija yra gerokai griežtesnė nei praėjusių metų vyriausybės gairės, numatančios viršutinę 47 tonų atsargų ribą ir įsipareigojimą galiausiai sumažinti atsargas iki nepatikslinto dydžio.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.7500

Šilumos kaina per metus sumažėjo beveik 13 proc.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje per metus, spalį palyginti su pernai...

Baltarusiai įsileido į Astravo AE, bet uždavus klausimų pasiūlė važiuoti atgal į Lietuvą (1072)

Iki planuojamo pirmojo Astravo atominės elektrinės reaktoriaus įjungimo likus keliems mėnesiams...

Neišnaudota perspektyva: terminalas galėtų sukelti transporto revoliuciją, bet nėra nei vienos kolonėlės (36)

Nors Klaipėda turi suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalą, Lietuva kol kas neturi nė...

Dujų perdavimo kaina kitąmet mažės 16 proc. (3)

Vidutinė gamtinių dujų perdavimo kaina Lietuvos vartotojams kitąmet mažės daugiau nei 16 proc....

„Klaipėdos nafta“ įsteigė antrinę įmonę SGD projektui Brazilijoje (3)

„ Klaipėdos nafta “ patikslino informaciją – terminalo išdujinimo pajėgumai siekia 21 mln....

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (111)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Ekspertas perspėja dėl naujos aneksijos pavojaus: Putinas čia be vargo susitvarkytų (19)

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Illarionovas perspėja dėl naujos aneksijos, kurią...

Įvertino Nausėdos pasiūlymus ir drąsiai rėžė: skurdo su 10 eurų neišgelbėsime (6)

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad...

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save (1)

Vis daugiau valstybių spaudžiamos visuomenės įvesti pakuočių užstato sistemą . Apie tokią...

Saulius Siparis apie naują mylimąją: mes beveik vienmečiai, draugystėmis su mergaitėmis aš netikiu (1)

„Mes esame praktiškai bendraamžiai. Vyrų santykiai su jaunomis mergaitėmis man atrodo visiškas...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (41)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (89)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (15)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...