Savo kalboje Estijos valstybės vadovas estų lėtumą pavadino kontempliatyvia prigimtimi.

„Neišvengiamai turiu stabtelėti prie Visagino atominės elektrinės projekto temos, su juo dirbame jau aštuoneri metai, ir laikėme jį svarbiu tiek Baltijos šalių, tiek Lenkijos energetiniam saugumui. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Lietuvos televizijos eteryje po ilgesnės pertraukos vėl nuskambėjo anekdotas apie flegmatišką estų lėtumą, ar diplomatiškiau kalbant – kontempliatyvią prigimtį. Buvo kalbama maždaug taip: estams prireikė šešerių metų suvokti, jog naujos atominės elektrinės Lietuvoje nebus“, - Seimo tribūnoje kalbėjo T. H. Ilvesas.

„Laiko praėjo išties daug, nors ir judant tuščiąja eiga. Tai yra sukėlė sumaištį ir nusivylimą. Šiuo metu Estijai, kaip ir kitoms Lietuvos partnerėms kyla daug neaiškumų atominės elektrinės klausimais. Jūsų pastarųjų parlamento rinkimų metu surengtas referendumas ir tautos pasakytas „Ne“ neįnešė aiškumo dėl atominės elektrinės projekto ateities, o greičiau atvirkščiai“, - pridūrė Estijos prezidentas.

Nori ne deklaracijų, o projektų

Pradėdamas savo kalbą, T. H. Ilvesas pirmiausia išreiškė pagarbą lietuviams už ryžtingumą 1990-1991 m. kovojant dėl valstybingumo, tačiau iškart perėjo prie šiuolaikinių reikalų. Estijos vadovo teigimu, šiuo metu reikia ne bendrų deklaracijų, o bendrų projektų.

„Žengdamas iš bendros praeities į bendrą ateitį, tiesiai išsakau: mes – suaugusios valstybės ir vietoj deklaracijų dabar mums reikia bendrų projektų, kurie sujungtų Baltijos šalis su visa Europa, padarytų mus sėkmingesnes, patrauklesnes“, - teigė estų prezidentas.

Jo teigimu, suvokimas, kad Baltijos valstybės tai tik Estija, Latvija ir Lietuva, priklauso praeitam amžiui: „Mūsų užduotis XXI amžiuje – regėti save daug didesniais. Ir būti didesniais".

Prezidento teigimu, turime kalbėti apie platesnį Šiaurės - Baltijos šalių regioną, kurioms Baltijos jūra būtų kaip romėnams Viduržemio jūra – Mare Nostrum (lot. mūsų jūra). Estijos prezidentas išsakė pragmatišką požiūrį į valstybių bendradarbiavimą. Jo teigimu, regiono bendra sėkmė apibūdinama konkrečiais veiksniais: geru transporto veikimu, energetinio saugumo užtikrinimu, vidaus rinkos veikimu.

„Sėkmingi bendradarbiavimo projektai ir į juos investuoti eurai, dabar dar ir litai ar latai, būtent ir yra matuojamas šiuolaikinio Baltijos bendradarbiavimo rezultatas“, - sakė politikas.

Estijos prezidentas taip pat išsakė susirūpinimą dėl šalių atsakomybės prisidedant prie krašto apsaugos. Kaip žinoma, Lietuva niekada neįvykdė savo įsipareigojimo krašto apsaugą finansuoti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o per krizę krašto apsaugos finansavimas dar labiau sumažėjo.

Jis taip pat paragino šalia konvencinių pavojų suvokti ir kibernetinio saugumo svarbą: „Kibernetinės atakos savo kasdieniškumu jau tapo įprastų pavojų dalimi“.

Estų prezidento nuomonė: AE reikėtų

T. H. Ilvesas neišvengiamai prakalbo ir apie planuotą bendrą atominę elektrinę, kurios likimas yra visiškai neaiškus. Kaip žinoma, dabartiniai valdantieji Lietuvoje yra pareiškę, jog konservatorių paruoštas projektas Lietuvai per brangus, tačiau griežto „ne“ nepasakė.

„Mano asmenine nuomone, šiame Europos Sąjungos pakraštyje gali būti reikalinga ir atominė elektrinė. Bet kiekvieno projekto atveju, reikia aiškumo, kaip jis bus įgyvendintas ir ką tai reikš visiems jo dalyviams“, - teigė Estijos prezidentas.

„Vienaip ar kitaip, stipriau nei tik pritariu Europos Komisijos energetikos komisaro Güntherio Oettingerio patarimui, jog Lietuva turėtų naujos atominės klausimais vienytis su Latvija, Estija bei Lenkija, o mūsų tikslas turėtų būti bendra elektros rinka. Stipriau nei tik pritariu tam todėl, kad čionykštė elektros rinka turėtų apimti tiek Šiaurės šalis, tiek, be abejonės, Lenkiją – vienintelę šalį mūsų regione, kuri priklauso Europos Sąjungos didžiosioms valstybėms“, - pridūrė T. H. Ilvesas.

Estijos valstybės vadovas pabrėžė energetinio saugumo ir energijos tiekimo užtikrinimo svarbą. T. H. Ilvesas sako, kad tikriausiai būtų nesaugu, jei kuri nors valstybė iš Baltijos šalių kurį nors mėnesį turėtų importuoti 90 proc. elektros energijos, kurios pusė būtų tiekiama iš už Europos Sąjungos ribų.

Kalbame apie laisvą judėjimą, o neturime traukinio Talinas-Vilnius

T. H. Ilvesas švelniai sukritikavo ir niekaip nepabaigiamą „Rail Baltica“ projektą. Prezidentas sugretino judėjimo laisvę Europos Sąjungoje su paprastu faktu, kad tarp Talino ir Vilniaus nėra greitojo traukinio linijos.

„Tai, jog tarp Talino ir Vilniaus nėra tiesioginės greitojo traukinio linijos, kurios paskutinė stotis šiaurėje būtų Helsinkis, o vakaruose Berlynas, tikėkimės, yra laikina. Modernus geležinkelis „Rail Baltica“ nėra tik brūkšnys žemėlapyje, bet mūsų regionui gyvybiškai svarbus jungiamasis kelias“, - sakė prezidentas.

Jo teigimu, derantis dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos biudžeto Baltijos šalys sygebėjo tinkamai bendradarbiauti ir rezultatas buvo palankus. Pasak T. H. Ilveso, būsimas biudžetas suteikia istorinę galimybę nutiesti modernią jungtį tarp trijų šalių bei Europos.

Prezidentas sako, kad trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas būtinas dar ir todėl, kad Europos Sąjunga tik tokiomis sąlygomis sutinka finansuoti stambius projektus. 

„Europos Sąjungoje yra taip: jei turi gera idėją, tavęs klausosi. Jei gerą idėją turi kelios kaimyninės mažos šalys, ji gali atsidurti ir Europos Sąjungos biudžete", - sakė prezidentas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (192)