„Nors Estija avarinei desinchronizacijai iš Rusijos elektros sistemos ruošiasi jau ne pirmus metus, laikinų elektros tiekimo problemų vis tiek gali kilti. Išmintinga būti pasiruošusiems galimiems elektros gedimams visiems – tiek valstybės institucijoms, įmonėms, tiek kiekvienam žmogui. Raginu pagalvoti, kaip elgtis nutrūkus elektrai“, – sakė K. Kallas, kurią cituoja arileht.delfi.ee.
„Instrukcijas taip pat rasite svetainėje olevalmis.ee, Būkime ramūs ir palaikykime vieni kitus sunkiais laikais. Kartu įveiksime sunkius laikus“, – pridūrė Kallas.
Estijos premjerė nepatikslino, kiek reali yra sutrikimų rizika, kada jie gali atsirasti ir kiek laiko gali trukti.
Energetikos ekspertas ir „Eesti Energia“ tarybos narys Einaris Kiselis „Ärileh“ sakė, kad „Elering“ turėtų pakomentuoti situaciją.
Anot jo, tokia galimybė ore tvyro ne vienerius metus. „Techniškai turėtume būti tam pasiruošę. Tikiu, kad viskas kontroliuojama“, – sakė jis.
Šių metų kovą „Elering“ vadovas Veskimagis energetikos konferencijoje sakė, kad „Elering“ per kelias valandas gali sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemą su kontinentinės Europos sistema. „Tai yra mūsų pagrindinis scenarijus. Kodėl to nedarome aktyviai? Kai kurie būtini gabalai nėra paruošti“, – tuomet sakė jis.
Staigus Baltijos šalių elektros sistemos atjungimas nuo Rusijos gali atsieiti 1 mlrd. eurų
Estijos valstybinės perdavimo tinklų operatorės „Elering“ generalinis direktorius Taavi Veskimagis penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, jog jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandžių dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų.
Skirtingai nuo centralizuotos Rusijos sistemos, kontinentinės Europos elektros tinklų sistema veikia decentralizuotai, o tai reiškia, kad kiekviena sistemos operatorė turi turėti galimybę savarankiškai valdyti savo sistemą kaip „atskirą salą“, kalbėjo T. Veskimagis.
„Mūsų atveju tai paprasčiausiai brangiau. Tai daug brangiau būtent todėl, kad turime paleisti tas pačias elektrines – pavyzdžiui, dujomis kūrenamas elektrines, kurios kitu atveju netiktų rinkoje", – teigė jis.
Remiantis žinoma informacija, izoliuotai Baltijos šalių energetikos sistemai be įprastos apkrovos reikėtų dar 8,5 teravatvalandžių dujų, kad Latvijoje ir Lietuvoje galėtų veikti dujomis kūrenamos elektrinės.
Toks dujų kiekis kainuotų 1–1,5 mlrd. eurų.
„Tai būtų papildoma kainos našta. Tai nėra maži pinigai vartotojo požiūriu, kad būtų galima tiesiog padidinti šią sumą ir žengti šį žingsnį“, – kalbėjo T. Veskimagis.
Antras aspektas, kodėl būtų sudėtinga atsijungti nuo Rusijos sistemos anksčiau 2025 metų, yra priimančiosios šalies – Lenkijos – infrastruktūros pajėgumai.
„Buvo diskutuota ir apie tai, kodėl mes netiesiame jungčių, pavyzdžiui, jungties iš čia į šiaurinę Švediją, ar jungties su Suomija“, – kalbėjo T. Veskimagis ir pabrėžė, kad visada turi būti kita šalis, kuri taip pat būtų pasirengusi jungčiai.
Anot jo, Lenkija, planuodama ir vykdydama elektros sistemos atnaujinimus, savo veiksmus grindžia 2025 metų terminu.
„Visgi jie supranta, kad rizika mums yra labai didelė. Kad net tokiomis aplinkybėmis, kai jie taip pat nėra galutinai pasiruošę, jie yra pasiryžę žengti šį žingsnį, jei Rusija žengs priešišką žingsnį mūsų atžvilgiu. Tačiau tai tikrai nėra yra lengva arba pigu bet kam šiandien“, – pridūrė „Elering“ vadovas.
