Komentuodamas spaudos konferencijoje ketvirtadienį situaciją, susidariusią gavus koncerno „Nord Stream AG“ prašymą leisti atlikti Estijos ekonominėje zonoje jūroje atlikti tyrimus dėl galimybės tiesti papildomas dujotiekio linijas, jis pareiškė, kad dokumentą reikia išnagrinėti tik kaip pirminį prašymą.
„Vakar vakare gautas „Nord Stream" prašymas, bet jį reikia nagrinėti tik kaip pirminį. Tikrą prašymą „Nord Stream" gali pateikti. tik atlikusi būtinas procedūras įmonės viduje, kai bus atlikti atitinkami tyrimai ir akcininkai manys, kad ir iš tikrųjų reikia nutiesti naujus vamzdynus", - sakė Estijos vyriausybės vadovas.
Pasak jo, tik po to gali būti gautas tikras prašymas, ir jeigu Estijos sprendimas bus teigiamas, bus galima pradėti tirti dujotiekio tiesimo jos ekonominėje zonoje galimybes.
„Kai tikras prašymas bus gautas, jis kuo kruopščiausiai bus išnagrinėtas", - patikino ministras pirmininkas.
Drauge A.Ansipas pažymėjo: „Aš, tiesa, nematau, kad pas mus būtų įvykę kokie nors svarbūs pokyčiai po ankstesnio sprendimo priėmimo (dėl atsisakymo tiesti „Šiaurės srautą" Estijos ekonominėje zonoje). Todėl negaliu prognozuoti kitokios, nei ankstesnės vyriausybės sprendimas, pozicijos. Aš nemanau, kad dabartinė situacija smarkiai pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo, priimant ankstesnį sprendimą".
Drauge jis pridūrė: „Aš neturiu jokio pagrindo užbėgti įvykiams už akių ir pradėti spėlioti, koks gali būti vyriausybės sprendimas dėl prašymo, kuris dar negautas".
Be Estijos, tokias pat paraiškas dėl ekonominių vandenų tyrimo jau gavo Suomija, Švedija, Danija, taip pat Vokietija ir Rusija.
2007 metais Estija tokį patį prašymą atmetė.
Praėjusią savaitę Estijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja patarė Estijai šįkart patenkinti koncerno prašymą. Jis sakė, kad Suomijai, pavyzdžiui, naujos dujotiekio linijos yra ekonominis, o ne saugumo klausimas.