aA
Estija laikosi pozicijos, kad vienos šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos nutiestos elektros jungties gali nepakakti, kad būtų galima sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus.
© DELFI / Audrius Solominas

Tai žurnalistams antradienį po susitikimo su Lietuvos energetikos ministru pareiškė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson.

„Greičiausiai dar nesame visiškai tikri, tačiau „LitPol Link“ jungties nepakaks, tai mūsų vartotojams kainuotų per daug“, - žurnalistams Vilniuje sakė K. Simson.

Anot jos, Estija laikosi pozicijos, kad turi būti nutiestos dvi jungtys.

„Estijai tai yra energetinio saugumo klausimas. Štai kodėl mes pirmenybę teikiame dviem elektros linijoms, esame atviri skirtingiems pasiūlymams, kuriuos pateiks trijų elektros perdavimo operatorių studija, kuri bus paskelbta balandį. Pagal ją, pamatysime, kokia yra skirtingų variantų kaina: ar tai dvi AC linijos - „LitPol Link“ ir „LitPol Link 2“, ar dabar veikianti „LitPol Link“ linija ir papildoma DC linija“, - teigė Estijos ministrė.

Paklausta, kokios pozicijos Estija laikosi dėl sinchronizacijos per Lenkiją ir ar ji vyks nepriklausomai nuo to, kiek jungčių tiesti pasiūlys studija, K. Simson teigė, kad „nebūtinai“, nors Estija šiuo metu svarsto tik sinchronizacijos per Lenkiją galimybę.

„Anksčiau buvo studijų, kurios nagrinėjo (galimybė sinchronizuotis su Skandinavija, - ELTA), tačiau dabar mes dirbame ties sinchronizacija per Lenkiją, ir tai vienintelis variantas šiuo metu“, - teigė ji.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas po susitikimo teigė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog pakanka vienos elektros linijos, tačiau į šiuos klausimus atsakys šiuo metu atliekama dinaminė studija.

„Turime sulaukti dabar techninio vertinimo, kurio tarpiniai rezultatai bus šiomis dienomis, po to galutiniai rezultatai - gegužės mėnesį. Remiantis tais techniniais argumentais, turėsime priimti politinius sprendimus. Mūsų vertinimu, tas vienos linijos argumentas tebėra grįstas tuo argumentu, kad turime pakankamai didelį pralaidumą su Lenkija“, - žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, studijoje analizuojama galimybė taip pat nutiesti jūrinę elektros liniją su Lenkija.

Ž. Vaičiūnas sakė, kad susitikime buvo tariamasi dėl politinio Baltijos šalių, Lenkijos ir EK politinio susitarimo, kurį siekiama pasirašyti birželį.

„Šiandien iš esmės kalbėjome, bandėme dar geriau suprasti vieni kitų pozicijas, viso regiono poziciją sinchronizavimo klausimu. Vadinčiau tai paruošiamuoju susitikimu, kad turėtume politinį susitarimą“, - tikino ministras.

Lietuva ir Estija nesutaria dėl to, kiek elektros linijų turi būti nutiesta į Lenkiją, kad būtų galima įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Lietuva laikosi pozicijos, kad pakanka šiuo metu veikiančios elektros jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ne kartą pareiškė, kad viena jungtis nėra pakankamai saugi, todėl būtina nutiesti antrą.

Šiuo metu atliekama dinaminė studija, kuri turėtų atsakyti į klausimą, kiek elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos reikia. Šaltinių Europos Komisijoje duomenimis, mažai tikėtina, kad bus sutarta, jog pakaks vienos elektros jungties, tad yra svarstoma galimybė tiesti jūrinę jungtį iki Lenkijos arba antrą „LitPol Link“.

Lietuva su Estija anksčiau nesutarė ir dėl sinchronizacijos krypties. Estija siūlė, kad sinchronizacija būtų vykdoma su Skandinavija per Suomiją jūrinėmis jungtimis, tačiau tam priešinosi Lietuva, teigusi, kad tai būtų brangus projektas, be to, neaišku, ar tai pavyktų padaryti, mat didelės galios elektros sistemos niekada nebuvo sinchronizuojamos jūriniais kabeliais. Tačiau Estijos premjeras Juris Ratas, kovą viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad sinchronizaciją kuo greičiau reikia įgyvendinti per Lenkiją.

Tikimasi, kad Baltijos šalių elektros tinklai su Vakarais bus sinchronizuoti 2025 metais. Tai reiškia, kad Baltijos šalys atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo, kuris valdomas iš Maskvos.

Šių metų birželį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija turėtų pasirašyti politinį susitarimą dėl sinchronizacijos. Kovą Europos Vadovų Taryboje šalys pasirašė bendrą pareiškimą, atvėrusį kelią prašyti projektui paramos iš europinių fondų.

„Litgrid“ skaičiuoja, kad sinchronizacijos projektui reikės bent 325 mln. eurų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertas: Lietuvos galimybės gauti daugiau lėšų Ignalinos AE uždarymui padidėjo

Siūlymas Europos Parlamentui (EP) skirti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 780 mln....

EIA: JAV skalūnų naftos gavyba spalį toliau augs (1)

JAV skalūnų naftos gavyba šių metų spalį, lyginant su rugsėju, išaugs 79 tūkst. barelių...

Vaičiūnas Japonijoje aptars atsinaujinančią energetiką, Ignalinos AE uždarymą (3)

Į Japoniją vykstantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su šalies politikos ir verslo...

Vilniaus elektrinės istorija: rusai labai bijojo, kad vokiečiai visą miestą apjuos įelektrinta tvora (3)

Vasario 14-oji – ypatingai reikšminga diena ne tik įsimylėjusiems, bet ir Lietuvos energetikos...

Teisininkas: sprendimas neskųsti EK sprendimo dėl „Gazprom“ – teisingas (2)

Lietuva, nusprendusi neskųsti Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos...

Top naujienos

Sunku tuo ir patikėti: Seimas vienu klausimu sutaria bene vieningai atnaujinta 16.17 (62)

Antradienį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seime pateikė Notariato įstatymo ir...

Žiauri avarija Trakuose: nuo viaduko nukrito „Toyota“, baisiai sumaitotame automobilyje žuvo žmogus (37)

Antradienį, 14.40 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Įtariamieji Skripalių apnuodijimu pripasakojo tiek neįtikėtinų dalykų, kad Rusijai teko skubiai reaguoti (172)

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pamėgino diskredituoti nepriklausomą tyrėjų konsorciumą...

Gražulis apie Žmogaus teisių komitetą: jei manęs prašys, aš nesitrauksiu (25)

„Esu tinkamas dirbti Žmogaus teisių komitete“, – sako Seimo narys Petras Gražulis, nors net...

Rusija širsta dėl numušto lėktuvo, grasina imtis atsakomųjų veiksmų pasisakė ir Putinas (224)

Dėl incidento, per kurį virš Sirijos buvo numuštas Rusijos lėktuvas , Rusija antradienį...

DELFI TV Gyvai eteryje – „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza (1)

DELFI TV Gyvai konferencijoje antradienį, 16 valandą 30 minučių, viešės Vilniaus „Ryto“...

Kasmetės mugės Vilniuje lankytojai laimikius tempia maišais: tą patį daiktą čia įsigijo dešimt kartų pigiau

Vilniaus „Gariūnų“ verslo centre šurmuliuoja kasmetė „ Mamų mugė “. Šiandien...

LRT tyrimo komisija artėja prie išvadų: VPT nustatė rimtų pažeidimų papildyta (28)

Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius pažeidimus dėl LRT vykdyto robotizuotų kamerų vežimėlių...

Naujausia „Sodros“ analizė: kokią darbo užmokesčio dalį sudarys pensija ateityje (98)

Senatvės pensijos yra mažos, ir tikimybė, kad darbo užmokesčio ir pensijų santykis stipriai...

Tefloniniai indai – baubas ar visgi nepakeičiami pagalbininkai virtuvėje? (2)

Neprikepantys indai yra puikus išradimas – gaminant sunaudojama mažiau riebalų, o išplauti...