Antradienį organizacijos pasirašė komanditinės ūkinės bendrijos „Energetinio efektyvumo finansavimo platforma“ steigimo dokumentus.
ESO bendrijoje dalyvauja komanditoriaus teisėmis, t. y. atsako 10 mln. eurų dydžio įnašu, kurį esant poreikiui įneš 10 metų laikotarpiui. Neribotos atsakomybės tikroji bendrijos narė - VIPA - yra atsakinga už visą bendrijos veiklą: finansuojamų projektų paiešką, paraiškų vertinimą, administravimą ir t. t. Numatoma, kad prie bendrijos savo įnašais galės prisijungti ir kitos šalys.
„Įsteigtos „Energetinio efektyvumo finansavimo platformos“ lėšomis bus finansuojami energijos vartojimą mažinančių technologijų diegimo projektai. Per šią investicinę platformą projektų finansavimui bus prieinamos tiek Lietuvos institucinių investuotojų, tiek ir tarptautinių finansinių institucijų lėšos“, - pranešime teigia VIPA generalinis direktorius Gvidas Dargužas.
Bendrija skirs lėšas įvairių projektų ir priemonių, prisidedančių prie galutinio energijos vartojimo mažinimo bei gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo, įgyvendinimui. Pirmiausiai planuojama finansuoti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros projektus. Taip pat skirtomis lėšomis galės būti finansuojami ir energijos vartojimą mažinantys projektai pramonės, viešųjų pastatų bei gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo, transporto bei namų ūkių srityse.
„Bendrijai paraiškas teikti galės ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, buitiniai energijos vartotojai. Tikimės, kad ESO skiriama finansinė paskata taps proveržiu verslui ir gyventojams diegiant energetinio efektyvumo priemones bei patiems tampant energijos gamintojais.
Neabejoju, kad investicijos atsipirks ir jų naudą visi neilgai trukus pajusime matydami daugiau atsinaujinančių išteklių jėgainių, moderniai apšviestų gatvių“, - pranešime cituojamas ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
Pasak jos, tikimasi, kad finansuojami projektai kurs per aplinkos apsaugos aspektus išmatuojamą vertę: mažins iškastinio kuro naudojimą, švelnins indėlį į klimato kaitą. Tuo pačiu efektyvesnis energijos vartojimas ir tvarių jos šaltinių plėtra padės didinti šalies energetinę nepriklausomybę, spartinti inovacijų plėtrą, didinti konkurencingumą.
Energetinio efektyvumo skatinimas ir gaminančių vartotojų skaičiaus didinimas yra tarp strateginių šalies energetikos tikslų, kurie patenka ir tarp svarbiausių Naujosios energetikos vystymo krypties įgyvendinimo priemonių, numatytų gegužę patvirtintoje „Lietuvos energijos“ strategijoje LE 2030.
ESO su Energetikos ministerija yra pasirašiusi susitarimą, kuriuo numatė diegti priemones, didinančias energijos vartojimo efektyvumą galutiniams vartotojams, bei padėti gyventojams ir verslui iki 2020 m. sutaupyti 1,6 TWh energijos. Atsakingai naudoti energijos išteklius bendrovė siekia modernizuodama skirstymo tinklus, taikydama išmaniąsias technologijas, informuodama ir konsultuodama galutinius energijos vartotojus.
Siekdama vykdyti Europos Sąjungos energetinio efektyvumo direktyvos tikslus, iš viso Lietuva 2014-2020 m. laikotarpiu turi sutaupyti tokį kiekį energijos, kuris yra beveik lygus metiniam elektros suvartojimui šalyje - 11,7 TWh energijos.
