ESO vadovas Mindaugas Keizeris pažymi, kad elektros tiekimas atstatytas beveik visiems gyventojams, prieš dvi valandas buvo vežami ir statomi generatoriai pavieniams namų ūkiams, kuriems dar nebuvo atkurtas elektros energijos tiekimas: „Tai nėra gyventojai, likę nuo vasario 26 dienos. Tai yra vienos ar dviejų dienų gedimas, visiškai pavienės sodybos.“
Tiek jis, tiek D. Maikštėnas spaudos konferenciją pirmadienį pradėjo gyventojų atsiprašymu.
„Noriu pradėti nuo nuoširdaus padėkojimo visiems ESO klientams ir atsiprašymo prieš juos už patirtus nepatogumus. Noriu padėkoti ESO darbuotojams, kurie liko ištikimi savo profesijai. Negailėdami savo sveikatos, atsidavę ėjo ir atstatinėjo tinklą, neskaičiuodami nei valandų, nei savo sveikatos. Didelė padėka jiems“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Maikštėnas.
Anot jo, visų praeitos savaitės problemų negalima „nurašyti“ gamtos stichijai. „Turime suprasti, kad keičiantis klimatui, tokių gamtos kataklizmų matysime vis daugiau. Vadinasi, turime jiems ruoštis visi kartu, kad ateityje ištikus tokiems gamtos atvejams, visi Lietuvos žmonės galėtų patirti kuo mažiau nepatogumų ir ESO darbuotojams nereikėtų dėti herojiškų pastangų, kad atstatytų tinklą“, – kalbėjo jis.
Kaip pažymi D. Maikštėnas, „Ignitis grupė“ turi labai stiprų finansinį pagrindą, todėl neriboja ir niekada neribos investicijų į ESO tinklą.
Per praėjusius trejus metus bendrovė atliko rekordines investicijas į ESO tinklą, buvo investuota arti 600 mln. Eur. Iki 2030 m. planuojama investuoti dar 2 mlrd. Eur. Iš jų – daugiau kaip 400 mln. Eur bus nukreipta į orinių elektros linijų pakeitimą požeminiais kabeliais. Tačiau esą to nepakanka – reikia naudoti visas organizacines ir investicines priemones.
„Tačiau iš ESO reikalaujame, kad visos investicijos būtų atliekamos efektyviai, kad jos nesukeltų tarifų visos Lietuvos žmonėms. Turime suprasti, kad investicijos į kabeliavimą yra pačios brangiausios, jos turi didžiausią įtaką tarifui, todėl būtina išnaudoti visas įmanomas priemones“, – sako jis.
Anot „Ignitis grupės“ vadovo, visų pirma reikia skatinti skaitmenizaciją, kad atsirastų nauji procesai ir sistemos, kurių dėka tinklo atstatymas ir jo priežiūra būtų daug spartesnė ir efektyvesnė, kad atsirastų išmanusis tinklo atsparumas.
„Taip pat labai svarbu išnaudoti visas organizacines priemones, tokias kaip proskynų platinimas, kad krentantys medžiai nenutrauktų laidų. Nemažiau svarbu visiems naudoti avarinius elektros generatorius“, – kalbėjo jis.
ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris sako, kad nors gamtos stichija buvo didžiausia atskiruose regionuose per 60 metų, tai nėra pasiteisinimas.
„Iš ESO pusės turime užtikrinti tinklo patikimumą, tą darome. Esame suplanavę vasarą ir pasitvirtinę programą, pagal kurią, ypač miškingose teritorijoje, didinsime požeminių kabelių tinklą, kad lūžtantys medžiai nenutrauktų linijų. Šiomis dienomis linijos buvo nutrauktos, išverstos visos atramos po keletą ar dešimt kilometrų. Atstačius ir sutvarkius linijas, vyko pakartotiniai lūžimai ir medžiai krito ant atramų, todėl kabeliavimas labai svarbus. Turime užsibrėžę iki 2060 metų pasiekti 67 proc. tinklo, kuris būtų kabeliuotas miškingose vietovėse“, – kalbėjo jis.
Anot jo, daugiausiai bėdos pridarė medžiai, krentantys ant elektros kabelių.
„Visos avarijos buvo dėl lūžtančių medžių. Tikrai dėl susidėvėjimo nenukrito nė viena atrama. Matėte pilną nuotraukų, kaip atrodo arba atrodė linijos. Negalėjo įvažiuoti net miškininkai, ugniagesiai, traktoriai tvarkyti linijų. Žmonės ėjo ir tvarkė: stūmė ir traukė vieni kitus. Viskas buvo dėl lūžtančių medžių, linijos pačios nelūžo dėl sniego. (...) Tai yra gamtos pasekmė, bet jokių būdu ne mano pasiteisinimas“, – kalbėjo M. Keizeris.
Pasak jo, ESO išmoko savo pamokas: „Dabar turime pamokas, iš kurių pasimokėme, ką galima daryti, kad būtų efektyviau lokalizuojami ir šalinami gedimai, kaip perorganizuoti brigadas. Sėsime ir peržiūrėsime visus procesus, kurie susiję, ką išmokome kiekvienoje grandyje, pradedant skambučių centru ir baigiant įsitikinimu, kad gyventojai turi elektros energiją.“
ESO vadovas tikina, kad gedimus šalino ne tik ESO darbuotojai, tiesiogiai susiję su šiuo darbu. Kasdien dirbo 250 brigadų.
„Visi ESO žmonės darė visus dalykus: vieni registravo, kiti skambino, treti šalino, ketvirti, kurie neturi tam kvalifikacijos, ėjo miškais ir registravo gedimus ir siuntė konkrečius gedimus, kad būtų efektyvesnis šalinimas. Prisijungė rangovinės bendrovės, kurios galėjo tą daryti, buvo didžiuliai kiekiai žmonių ir technikos, kurie dirbo. Kasdien dirbdavo iki 250 brigadų. (...) Dirbo ir rangovų brigados, ir ESO brigados, ir prašydavome seniūnijų pagalbos, pakviečiant traktorius, kad galėtų ištempti ar pravalyti kelius“, – vardija jis.
ESO informuoja, kad nuo sausio 25 d. įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus elektros energijos tiekimas atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių. Unikalių atsijungusių klientų buvo apie 290 tūkst., iš jų 50 proc. turėjo pakartotinus atsijungimus. Gedimų šalinime dalyvavusių brigadų skaičius svyravo tarp 200 ir 250 brigadų, jose dirbo apie 600 žmonių.
